Regioninis atliekų šalinimo sąvartynas turi būti įrengtas Kazokiškėse (Elektrėnų savivaldybė) pagal FIDIC Raudonąją knygą.

Regioniniam sąvartynui parinktas sklypas yra buvęs karjeras. Atliekų šalinimo zona bus padalyta į 6 sekcijas. Pradžioje sąvartyne bus įrengta tik pirmoji, didžiausia sekcija. Kitos sekcijos bus įrengiamos sąvartyno eksploatavimo metu, atsižvelgiant į šalinimo poreikius. Bendras kaupo plotas – 27,1 ha. Pirmosios sekcijos plotas – 8,8 ha, kitų sekcijų plotas - nuo 2,2 iki 6 ha. Numatomas sąvartyno kaupo daubos gylis – iki 14 m, o kaupo aukštis virš žemės paviršiaus – apie 30 m. Absoliutinė kaupo viršūnės altitudė – 156 m.

Sąvartyno pagrindas – 0,5 m storio molio ir 6 mm bentonito sluoksnis su 1% nuolydžiu filtrato surinkimo gręžinio link. Bus įrengtos šios aplinkos apsaugos sistemos:

• sąvartyno dugno kombinuota membrana (izoliuojantis sluoksnis) – natūralus geologinis barjeras ir dirbtinis sintetinis sluoksnis;

• filtrato surinkimo sistema – HDPE (aukšto slėgio polietileno) drenavimo vamzdžiai, įrengti žvyru užpildytuose grioviuose ir rupaus smėlio drenažo sluoksnis;

• drenavimo sistemos ir grioviai paviršiaus vandeniui bei nuotėkoms surinkti ir išleisti į artimiausią vandens telkinį;

• apsauginiai pylimai;

• aptvėrimas 2 m aukščio;

• apželdinimas;

• požeminio vandens monitoringo gręžiniai – 10 požeminio vandens stebėjimo gręžinių, įrengtų požeminio vandens srauto kryptimi nuo sąvartyno, ir 1 gręžinys prieš srautą;

• dujų surinkimo sistema;

• paviršiaus danga (0,2 - 0,3 m storio derlingas dirvožemio sluoksnis, 0,7 - 1,0 m storio augalinio grunto sluoksnis, 0,2 - 0,3 m šaknų barjeras iš žvyro).

Projektiniai regioniniame sąvartyne šalinamų atliekų kiekiai:

2005 - 2009 m.	318,8 tūkst. t/m.
2010 - 2014 m.	324,0 tūkst. t/m.
2015 - 2020 m.	352,0 tūkst. t/m.
2020 – 2024 m.	364,7 tūkst. t/m.
Viso per 20 metų	6 797 tūkst. t

Saugiam laikinam pavojingų atliekų saugojimui sąvartyne bus pastatytos specialios tam skirtos talpos. Šiose talpose bus laikomi buitinių ir panašių atliekų pavojingi komponentai.

Sąvartyne geriamasis vanduo bus tiekiamas iš Vievio miesto vandentiekio, jis bus naudojamas ūkio-buities ir gamybos reikmėms bei gaisrams gesinti. Numatomas projektuojamo sąvartyno vandens poreikis – 8 m³/p. (2,9 tūkst. m³/m.).

Poveikio aplinkai vertinimas

Sąvartyno sklype po limnoglacialinių ir fliuvioglacialinių nuogulų sluoksniu slūgso 1,2-9,7 m storio morenininio priemolio sluoksnis. Buvusio karjero ribose dalis limnoglacialinių nuogulų nukasta, o dalis fliuvioglacialines nuogulas sudarančio žvyro išeksploatuota.

Projektuojamu sąvartyno dugnu esamo moreninio priemolio sluoksnio viršus bus pasiekiamas tik atskiruose taškuose, o didžiojoje dalyje dugno pagrindą sudarys fluvioglacialinis smėlis bei žvyras. Todėl sąvartyne numatoma įrengti dirbtinį pagrindą, kurį sudarys 500 mm storio sutankinto molio sluoksnis, kurio filtracijos koeficientas bus 1 x 10^-9 m/s ir 6 mm bentonito sluoksnis, ekvivalentiškas 600 mm storio molio sluoksniui, kurio filtracijos koeficientas yra 1 x 10^-9 m/s.

Sąvartyno dugne numatoma filtrato surinkimo sistema su 2 mm storio HDPE plėvele. Virš membranos bus paklotas 0,5 m storio filtracinis smėlio sluoksnis, kuriame bus įrengtas filtrato drenažo vamzdynas, pagamintas iš perforuotų polietileninių vamzdžių, su apsauginiu žvirgždo ir gargždo sluoksniu. Daubos šlaituose po bentonito sluoksniu įrengiamas 0,5 m storio sutankinto molio sluoksnis. Kai kurios iškasos buvusio karjero dauboje yra gilesnės už sąvartyno dugną. Tose vietose, taip pat po bentonito kilimu numatoma įrengti sutankinto molio sluoksnį iki esamo nejudinto moreninio priemolio.

Drenažine sistema surinktas filtratas automatizuota filtrato siurbline bus paduodamas į sąvartyno nuotėkų siurblinę, kuri filtratą kartu su sąvartyno buities ir gamybos nuotėkomis paduos valymui į Vievio miesto valymo įrenginius.

Maksimalus metano kiekio išsiskyrimas bus stebimas paskutiniais sąvartyno eksploatavimo metais (2024 m.). Tuo metu iš sąvartyno kas valandą išsiskirs maždaug po 2220 m³ dujų, iš jų 50% (1110 m³) planuojama surinkti. Šiame dujų tūryje bus ~60 % , t.y. ~670 m³ metano. Pirmaisiais sąvartyno eksploatavimo metais surinktas sąvartyno dujas numatoma deginti fakele. Vėliau, išaugus surenkamų dujų kiekiams, jos bus panaudotos elektros energijos gamybai bei tiekimui į elektros tinklą. Pirmoje eilėje numatomas vienas 2000 kW galios generatorius, maždaug po 4 metų turės būti pastatytas antras panašios galios generatorius, dar po penkių metų – trečias. Dėl remonto ar kitų priežasčių neveikiant generatoriams, sąvartyno dujos bus deginamos fakele.

Kritulių vandenys nuo užpildytų ir rekultivuotų sąvartyno kaupo sekcijų paviršiaus bus surinkti žiediniu lataku ir per kontrolinį šulinį išleisti į projektuojamą griovį. Išleidžiamų paviršinių nuotėkų užterštumas bus kontroliuojamas vykdant sąvartyno kompleksinį monitoringą.

Regioniniam sąvartynui yra privaloma 500 m pločio sanitarinės apsaugos zona.

Poveikis hidrologiniam režimui
Sąvartynas nedaro ir nedarys poveikio vietovės hidrologiniam režimui (į melioracinį kanalą, įtekantį į Celgio upelį, bus išleidžiamos tik neužterštos paviršinės nuotekos).

Poveikis hidrogeologiniam režimui
Esamame Kazokiškių sąvartyne nėra jokios dugno ir šlaitų izoliacijos, neįrengtos filtrato surinkimo ir išvalymo sistemos. Atliekose susidarantis filtratas skverbiasi gilyn į požemį ir teršia gruntinį vandenį.

Regioniniame sąvartyne bus įrengtas dirbtinis dugno izoliacinis sluoksnis bei įrengta filtrato surinkimo sistema. Filtratas bus valomas Vievio miesto nuotekų valykloje. Normalios eksploatacijos sąlygomis sąvartyne susidarantis filtratas nepateks į požeminį vandenį.

Galimos avarinės situacijos
Vienintelė vieta, kurioje avarinių situacijų atveju galėtų įvykti nuotekų išsiliejimas į aplinką – nuotekų siurblinė ir slėginė linija. Įvykus avarijai siurblinėje ar slėginėje linijoje, siurblinė bus sustabdyta, o nuotekos laikinai liks sąvartyne, todėl galimų avarijų mastai maži (ne daugiau nei pusė paros debito).

Aplinkos oras
Didžiausios į aplinkos orą išsiskiriančių teršalų, azoto oksidų ir LOJ koncentracijos (atitinkamai 0,22 ir 0,57 DLK) žmonių sveikatai ir gyvybei pavojaus nekels.

Biologinė įvairovė
Kazokiškių sklypas į europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą (NATURA 2000) nepatenka. Kazokiškių sklype svarbiausios vietinės natūralios gamtos rūšys ir jų bendrijos susitelkę pietinėje sklypo dalyje. Sąvartyno apylinkėse retų ir saugomų augalų augimviečių nėra. Taip pat nėra parkų, draustinių, medžių - gamtos paminklų. Artimiausia saugoma gamtinė teritorija – Nėries regioninis parkas (jo plotas – 9 900 ha) – yra už 1,5 km į rytus nuo projektuojamo sąvartyno. Atlikta vietovės augalijos ir gyvūnijos analizė rodo, kad didesnėje Kazokiškių sklypo dalyje poveikis jau padarytas negrįžtamas poveikis esamai biologinei įvairovei.

Kraštovaizdis
Kazokiškių apylinkių kraštovaizdžio tipo, mozaikiškumo, estetinės vertės analizė ir įvertinimas rodo, kad sąvartyno statybos bei tvarkymo etapuose planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai bus neišvengiamas. Tai pasireikš tuo, kad sąvartyno vidaus ir periferinės infrastruktūros statyba ir eksploatacija laikinai sumenkins Kazokiškių apylinkių kraštovaizdžio estetinius išteklius, tačiau užpildžius sąvartyno talpą ir sąvartyną rekultivavus, jie iš dalies bus atkurti.

Demografija ir socialiniai aspektai
Sąvartynas tiesioginės įtakos artimiausių gyvenviečių plėtrai ar jų mažėjimui nedarys. Reikšmingų socialinės gyventojų sudėties pokyčių, susijusių su sąvartyno statyba ir funkcionavimu, nenumatoma.

Paveldas
UAB “VAATC” užsakymu VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras “GIS-Centras” atliko planuojamo Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno Kazokiškių seniūnijoje (Elektrėnų savivaldybė) vizualinio poveikio analizę. Nustatyta, kad sąvartynui pasiekus 151 m virš jūros lygio altitudę (projektinis sąvartyno aukštis), išlikus nepakitusioms dabartinėms sąlygoms, sąvartynas nuo Kernavės nebus matomas. 

Regioninio sąvartyno įrengimas
Projektavimo darbai užbaigti. Paskelbtas konkursas sąvartyno įrengimui.