YPATINGAI IŠAUGUS AIKŠTELĖS LANKYTOJŲ BEI JŲ PRISTATOMŲ ATLIEKŲ SRAUTAMS, LABAI PRAŠOME ATIDĖTI SAVO ATVYKIMUS Į DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELES IKI BIRŽELIO 24D. ĮSKAITYTINAI!

 Daugiau informacijos https://www.vaatc.lt/aiksteles/

Žaliųjų atliekų rūšiavimo nauda

Nors apie žaliųjų atliekų rūšiavimą girdėję dauguma gyventojų, ne visi žino, kaip tinkamai šias atliekas reikėtų rūšiuoti ir kur galima jas pristatyti, jeigu žaliųjų atliekų nekompostuojate savo valdose.

Kone pusė gyventojų išmetamų atliekų galėtų būti kompostuojamos

Žaliųjų atliekų rūšiavimas aktualus visus metus, tačiau didžiausi žaliųjų atliekų kiekiai susidaro šiltuoju metų laiku – genint medžius ar krūmus, pjaunant žolę, grėbiant lapus. Kaip pastebi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius, rūšiuoti žaliąsias atliekas ne tik paprasta, bet ir naudinga, nes iš žaliųjų atliekų gautą kompostą galima panaudoti įvairiais tikslais: medžių šakos gali tapti puikiu biokuru ar ekostruktūrine komposto medžiaga, lapai ir žolė – dirvą gerinančiu kompostu.

„Kitų atliekų – plastiko, popieriaus ar stiklo – rūšiavimui reikalinga konteinerinė sistema, pervežimas, perdirbimas, tad tai ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Tuo tarpu žaliųjų atliekų rūšiavimui reikia tik pačių gyventojų sąmoningumo ir kantrybės, o visą kitą darbą už mus padarys pati gamta. Mūsų užduotis – netrukdyti natūralių gamtos procesų“ – sako VAATC direktorius.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sukaupia daugiau nei 400 kilogramų atliekų. Maždaug pusė jų – biologiškai skaidžios, kompostavimui tinkamos atliekos: ne tik nupjauta žolė ar sugrėbti lapai, bet ir išmetami vaisių ar daržovių likučiai. Netinkamai rūšiuojamos žaliosios atliekos ne tik neteikia galimos naudos, bet ir pridaro žalos.

„Išmestos į bendrą buitinių atliekų konteinerį žaliosios atliekos ima pūti, skleidžia nemalonius kvapus, sudaro sąlygas daugintis parazitams. Pūdamos žaliosios atliekos užteršia konteineryje esančias perdirbimui tinkamas atliekas, tad ne tik negauname galimos naudos iš žaliųjų atliekų kompostavimo, bet ir prarandame mišriose komunalinėse atliekose esančias antrines žaliavas, – pasakoja VAATC direktorius. – Tyrimai rodo, kad kone pusę bendrųjų komunalinių atliekų sudaro biologiškai skaidžios atliekos, tad nerūšiuodami gyventojai nukenčia ir ekonomine prasme – esant didesniam mišrių komunalinių atliekų kiekiui tenka daugiau mokėti už jų tvarkymą.“

Kaip pastebi, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) vyr. vadybininkė Miglė Antanėlienė, dauguma gyventojų žino apie žaliųjų atliekų kompostavimo naudą ir noriai jas rūšiuoja. Tačiau vis dar pasitaiko žaliąsias atliekas metančių į bendrų atliekų konteinerius, nors tai daryti draudžiama.

„PRATC kontrolieriai gana dažnai pastebi tokio tipo pažeidimus. Ypač daug žaliųjų atliekų randama bendro naudojimo konteineriuose sodų bendrijose. Tai rodo, kad sodininkai, turėdami visas galimybes kompostuoti savo sklypuose, to nedaro ne dėl nežinojimo, o dėl jiems suprantamo patogumo. Individualiuose mišrių komunalinių atliekų konteineriuose taip pat fiksuojami pažeidimai – konteineriai būna užpildyti žaliosiomis atliekomis, – pastebi specialistė. – Tuo tarpu žaliąsias atliekas atsakingai rūšiuojantys gyventojai jas panaudoja įvairiai – susmulkintą žolę palieka kaip trąšą, lapus perduoda ūkininkams, kad užartų ar miškininkams, kad patręštų miškus, šakos tampa maistu laukiniams gyvūnams. Dalis gyventojų žaliąsias atliekas veža į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.“

Gyventojai skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas

Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai imasi vis naujų priemonių skatinančių gyventojus kompostuoti žaliąsias atliekas patiems arba jas rūšiuoti.

„Namudinis kompostavimas, kas turi tam galimybę, yra pats racionaliausias bioskaidžių atliekų tvarkymo būdas. Šiems įgūdžiams formuoti vien Vilniaus regione prieš tris metus buvo išdalinta 51 tūkstantis kompostavimo dėžių. Šiais metais planuojame Vilniaus regiono gyventojams šiuo tikslu išdalinti tokių dėžių dar 3000. Tačiau labai džiaugiamės tuo, kad gerų kompostavimo patirčių paskatinti žmonės tokias dėžes įsigyja ir patys. Jų modelių, dydžių pasirinkimas iš ties didelis, todėl kiekvienas gali pasirinkti jiems labiausiai tinkančias. Beje, tokias dėžes nėra sunku pasigaminti ir patiems .” – pastebi VAATC direktorius.

Gyventojų susidomėjimą kompostavimo konteineriais bei žaliųjų atliekų rūšiavimu pastebi ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovė Daiva Petkevičienė.

„Pradėję dalinti kompostavimo konteinerius pamatėme, kad jų poreikis yra ženkliai didesnis nei planuota bei skirta lėšų jiems įsigyti. Įgyvendindami projektą „Panevėžio regiono komunalinių atliekų infrastruktūros plėtra”, įsigijome ir Panevėžio regiono gyventojams išdalinome 11500 vnt. kompostavimo konteinerių, anksčiau – dar 8150 vnt. Tokiu būdu siekiame pagerinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir padidinti rūšiuojamojo surinkimo pajėgumus, plėsti komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą ir didinti visuomenės sąmoningumą atliekų prevencijos bei tvarkymo srityje“ – pasakoja PRATC atstovė.

Tuo tarpu daugelis Klaipėdos regiono savivaldybių pageidaujantiems kompostuoti suteikia nemokamas kompostavimo dėžes. Tiems gyventojams, kurie neturi galimybės ar sąlygų kompostuoti patys, savivaldybės padeda civilizuotai atsikratyti žaliosiomis atliekomis. Pavyzdžiui, Klaipėdoje individualių namų savininkai gali gauti ir kompostavimo dėžę, ir konteinerį žaliųjų atliekų surinkimui, kurį vežėjai, kaip ir kitas atliekas, ištuština pagal nustatytą grafiką.

„Mieste individualių namų sklypai yra maži ir ne visi savininkai nori kiemuose laikyti komposto dėžę, nors ir prikaupia gana daug žaliųjų atliekų, tokių kaip medžių lapai, krūmokšnių šakos ar nupjauta žolė. Todėl pasiūlius šias atliekas mesti į specialiai žaliosioms atliekoms skirtus individualius konteinerius, šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 3 500 iš maždaug 4 000 Klaipėdos individualių valdų savininkų“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovė.

Klaipėdos daugiabučių namų gyventojai irgi turi bei gali rūšiuoti žaliąsias atliekas: sudėti į maišus ir juos palikti šalia komunalinių atliekų konteinerių jų išvežimo dieną. Sukaupę didesnį kiekį nugenėtų šakų, lapų ar kitų žaliųjų atliekų gyventojai patys jas gali atgabenti į savo savivaldybei priskirtą žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę.

Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės įrengtos visuose regionuose

Nors gyventojai skatinami savarankiškai kompostuoti žaliąsias atliekas, neturintys galimybės ar nenorintys to daryti, tinkamai išrūšiuotas žaliąsias atliekas gali pristatyti į regioninių atliekų valdymo centrų įrengtas žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurias galima rasti visuose Lietuvos regionuose.

„Vilniaus regione VAATC turi 6 visus metus dirbančias žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, tačiau kiekviename regione galima rasti atskirų infrastruktūrinių objektų, į kuriuos išrūšiuotas atliekas taip pat galima pristatyti. Pavyzdžiui, žaliosios yra priimamos įmonėje „Juknevičiaus kompostas“. Vilniečiai žaliąsias atliekas taip pat gali pristatyti į „Vilniaus vandenų“ aikštelę, kurioje gyventojų surinktos žaliosios atliekos panaudojamos kaip struktūrinė medžiaga dumblo kompostavimui“ – sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Panevėžio regione žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės įrengtos Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Biržų ir Kupiškio rajonuose. Į šias aikšteles, kaip ir kitas šalyje veikiančias, žaliąsias kompostuojamas atliekas (žolę, lapus, medžių ir krūmų šakas, augalų šaknis) gyventojai gali atvežti nemokamai.

Utenos regiono gyventojai žaliąsias atliekas nemokamai gali priduoti Visagino, Zarasų, Molėtų, Ignalinos ir Anykščių biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėse. Beje, žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse pagamintas kompostas gyventojams ir juridiniams asmenims yra dalinamas nemokamai arba jo galima įsigyti už minimalią kainą. Išsamią informaciją apie žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, jų darbo tvarką bei reikalavimus pristatomoms atliekoms galite rasti regioninių atliekų centrų internetiniuose puslapiuose:

Vilniaus regionas  Klaipėdos regionas

Utenos regionas Panevėžio regionas 

Kauno regionas  Marijampolės regionas

Tauragės regionas  Telšių regionas

Šiaulių regionas Alytaus regionas