Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Nuo šventinio stalo – į šaldymo kamerą. Galimybe išsaugoti maisto likučius pasinaudoja ne visi

Kam galima panaudoti sušaldytą bananą? „Vinims įkalti – vietoj plaktuko!“ – išbandyti siūlo fizikas Pijus Vaškevičius, išgarsėjęs projekto „Lietuvos talentai“ scenoje nuotaikingais eksperimentais. Juokas juokais, bet jei savose virtuvėse žmonės bent kiek drąsiau eksperimentuotų, išmetamų maisto atliekų kiekiai reikšmingai sumažėtų. Užšaldyti ir būsimiems patiekalams išsaugoti pavyktų ir nesuvalgytus kepsnius, ir torto likučius. Ar esate pasiruošę tokiems nuotykiams?

Šaldymo nauda lengva įsitikinti

Patarimų ir gudrybių, kaip sėkmingai užšaldyti tai, ko nesuvalgėme prie šventinio stalo, pateikia Lietuvos vartotojų instituto projekto „Linkėjimai, maistas“ kūrėjai. Jie atliko eksperimentus užšaldydami virtus ryžius, bulvių košę, sriubą, pieną, duoną bei batoną, netgi kiaušinio plakinį, likusį kepant bandeles.

Rezultatai įkvepiantys – po kurio laiko atšildžius, produktai buvo tinkami vėl naudoti, dauguma patiekalų išliko to paties skonio, kvapo, netgi konsistencijos.

Virti ryžiai, savaitę praleidę šaldiklyje, o vėliau atšildyti, vėl tapo birūs ir gardūs, lyg ką tik išvirti. Juos galima panaudoti pietums, pavyzdžiui, apkepus su daržovėmis ir kiaušiniu.

Bulvių košė, atitirpusi po savaitės šaldymo kameroje, kiek pavandenijo, bet sumaišyta su vakarykščiu troškiniu ir apkepta orkaitėje tapo garuojančiu Piemenų pyragu.

Beatliekės virtuvės propaguotojai turi ir netikėtų idėjų. Pavyzdžiui, sluoksniuotų biskvitinių tortų gabalėlius patariama sutrinti šakute iki vienalytės masės, suformuoti į rutuliukus, užšaldyti, o vėliau, atsišildant kasdien po vieną dar du, pasilepinti prie puodelio kavos.

Tačiau daugelis, kaip pastebi „Linkėjimai, maistas“ projekto vadovė Zita Čeponytė, vis dar linkę nuvertinti namų ūkių indėlį į bendrą maisto atliekų srautą esą dėl nereikšmingų kiekių, nors tarptautinių tyrimų duomenimis, daugiausia maisto atliekų – daugiau nei 50 proc. – Europos sąjungos šalyse narėse susidaro būtent namų ūkyje.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Europos Sąjungoje maisto atliekos sudaro 88 mln. tonų per metus, o pasaulyje, skaičiuojama, išvaistoma kone trečdalis kasmet
pagaminamo maisto, nors jo pagaminama tiek, kad kiekvienas planetos vyras, moteris ir vaikas galėtų būti sotūs.

Vengia perteklinių patiekalų

Verslininkė Erika Vitulskienė atsidūsta — nėra lengva išvengti maisto likučių namuose, kuriuose — trys vyrai. Jiedu su dainininku Merūnu Vitulskiu augina pametinukus Ajų ir Herkų.

„Anksčiau situacija su maistu, ypač per šeimos šventes kaip Kalėdos, buvo labai prasta. Nuo močiučių laikų karaliavo tradicija stalus apkrauti taip gausiai, kad apsivalgius, atrodydavo, ištiks koma. Daugybė maisto likdavo nė nepaliesto.

Nauja mūsų filosofija yra gaminti tik tai, ką namiškiai tikrai valgo, ir tik tiek, kiek realiai pravers. Jei žinau, kad silkės valgys tik mama, tuomet paruošiu porciją tik jai. Jei žinau, kad mišrainės nevalgys niekas, nors ji – tradicinė, negaminu iš viso“, — pasakojo E. Vitulskienė.

Taip planuodama šventinį valgiaraštį pastaraisiais metais moteris išmeta dviem trečdaliais mažiau nesuvalgyto maisto nei prieš kelerius metus.

Šaldytuve – griežta tvarka

Šaldymo kamera verslininkei padeda išsaugoti sunokusius ir nespėtus suvalgyti vaisius. Juos Erika sutrina, sušaldo išpilsčiusi į ledo kubeliams ar ledams skirtas formas ir vėliau panaudoja trindama vaisinius kokteilius.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Užšaldytus-vaisius-Erika-Vitulskienė-vėliau-panaudoja-plaktama-kokteilius-703x1024.jpg

Ypač pasiteisina ir prieskoninių žolelių šaldymas. Iš kameros išimtas suledėjusias šakeles ir lapelius lengva susmulkinti ir pagardinti verdamą sriubą, troškinį ar kitą patiekalą.

Vištienos kepsnių likučius Erika sėkmingai sunaudoja susukusi į lavašą ar paruošdama pagardą makaronams.

„Tiek šaldytuve, tiek šaldiklyje palaikau griežtą tvarką, kokios išmokau iš savo mamos. Likučius laikau peršviečiamuose plastikiniuose indeliuose, kad aiškiai matytųsi, nenusislinktų į lentynos gilumą“, – patirtimi pasidalino E. Vitulskienė.

Užrašo patiekalų idėjas

Tvarka karaliauja ir vieno jauniausių Lietuvoje virtuvės šefų, restoranų tinklo „Roko virtuvė“ vadovo Roko Galvono namuose.

Užšaldytus produktus jis ne tik stropiai išrūšiuoja ir sudeda, bet ir užrašo, kokiam patiekalui vieni ar kiti ingredientai bus panaudoti: sumuštiniams, sriubai, troškiniui, desertui.

„Mano kaip virtuvės šefo pozicija yra ta, kad maistą reikia suvalgyti šviežią. Šventėms reikėtų siekti pasigaminti jo tiek, kiek reikia, ne per daug. Ir nors kasmet prisiekiam nepersistengti, retam pavyksta.

Kalėdoms kepu 8-9 kilogramų svorio kalakutą. Nori nenori, mėsos šiek tiek lieka. Išrenku kaulus, vakuumuoju, užšaldau ir vėliau panaudoju kalakutienos sriubai“, — pasakojo R. Galvonas.

Visgi dažniau nei maisto likučius virtuvės šefas šaldo paruoštukus būsimiems patiekalams, kad valgį sau ar svečiams paruoštų ilgai netrukdamas.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra Užšaldyti-o-vėliau-sėkmingai-panaudoti-atšildžius-galima-ir-tešlą-picos-padui-ir-kiaušinio-plakinį-1024x683.jpg

„Mėgstu priimti svečius, dėl to mano namai visada švarūs, tvarkingi ir pilni maisto. Šaldymo kameroje turiu naminių raviolių, lietinių, sultinio, kepintų daržovių, kurias gali prireikus sudėti į puodą ir greitai išvirti sriubą, troškinį ar paruošti garnyrą“, — atskleidė „Roko virtuvės“ įkūrėjas.

Neranda progos sunaudoti

Neįtikėtiną mokslo pasaulį nuotaikingomis formomis padedanti pažinti fizikų komanda „N2“ yra bandę šaldyti ne tik bananus. Į 196 laipsnių šalčio skystą azotą jie yra nardinę ir sausainius, saldžiąsias kukurūzų lazdeles, įvairias gėles, salotų lapus, netgi nevirtus kiaušinius. Vėliau – suledėjusius – juos daužė žiūrovų akivaizdoje tarsi stiklinius.

Užgesus scenos šviesoms ir grįžus į namus, „N2“ vadovo 29 metų P. Vaškevičiaus aistra eksperimentuoti su maisto produktų šaldymu išblėsta, kaip ir daugybės jo bendraamžių.

„Nors su drauge mėgstame gurmanišką maistą, šaldymo kameroje daugiausiai turime „išlikimo maisto“ – pieniškų dešrelių, koldūnų. Jei matome, kad šviežios prieskoninės žolelės – petražolės, kalendros – greitai apvys, jas užšaldome sudėję į tam skirtą užtraukiamą maišelį.

Esame pasinaudoję patarimu iš „Youtube“ užšaldyti namuose pasiruoštą picos tešlą ateičiai, tik ją rekomenduojama laikyti iki pusės metų, o mūsiškė guli šaldiklyje jau metus.

Tai iliustruoja, kad šaldiklis – tamsi, užsimirštanti vieta, neparanki gyvenantiems šia diena“, – sakė P. Vaškevičius.

Džiovinimas šalčiu dar nepopuliarus

Dėl laiko ir motyvacijos stokos pagreičio kol kas neįgauna ir buitiniams vartotojams skirtų liofilizatorių naudojimas. Gamintojai JAV bei kitose šalyse turi viziją, kad vieną dieną maisto džiovinimo šalčiu įrenginiai stovės dažnuose namuose kaip indaplovės ar skalbyklės bei nuo išmetimo padės išsaugoti visus įsigytus produktus ar užsiaugintą derlių, tačiau kada taip nutiks, Lietuvoje veikiančiose bendrovės FreezeDry.lt vadovas Darius Aleknavičius nesiima prognozuoti.

„Esame pardavę apie du šimtus liofilizatorių naudojimui namuose. Tai – maždaug trečdalis įrangos, kurią atsivežame iš gamintojų JAV. Kita dalis produkcijos iškeliauja į turtingesnes ES šalis, Skandinaviją.

Išdžiovinti šaltyje, naudojant liofilizatorių, galima beveik viską – nuo kotletų, virto liežuvio, guliašo iki sriubos, ledų, jogurto, įvairiausių vaisių bei daržovių.

Produktai tampa kelis kartus lengvesni, savo vertės nepraranda apie dvidešimt metų, o vėliau, gavę drėgmės, atsistato į pirmykštę būseną“, – pasakojo D. Aleknavičius.

Vieno buitinio liofilizatoriaus kaina – apie 3500 eurų, o vieno ciklo metu šaltyje išdžiovinti apie 7 kilogramus produkcijos, priklausomai nuo energijos kainos, gali atsieiti apie 16 – 20 eurų.

Svarbu paisyti rekomendacijų

Greta savaitės valgiaraščio planavimo bei racionalaus porcijų nusistatymo prieš gaminant bei išradingo likučių panaudojimo, tradicinis šaldymas yra laikomas vienu efektyviausių ir daugumai prieinamų būdų pratęsti maisto produktų galiojimą.

Užšaldytose daržovėse išsilaiko net iki 90 proc. vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų.

Prieš sudedant produktus į šaldyti skirtus indus, svarbu juos susmulkinti ir padalinti į porcijas, kad vėliau netektų atsišildyti per daug.

Sviestas, margarinas, fermentinis sūris, duona, pyragai, sriubos, kepsniai šaldiklyje neturėtų užsigulėti ilgiau nei tris mėnesius. Visus kitus produktus rekomenduodama šaldymo kameroje laikyti ne ilgiau nei 12 mėnesių ir atšildžius suvartoti per 24 valandas.

Nesusipainioti padeda aiškūs užrašai ant šaldymo maišelių ar dėžučių.

Pilno šaldiklio eksploatacija, ekspertų teigimu, yra ekonomiškesnė. Kai šaldiklis užpildytas 70–80 proc., šaltam orui nereikia tiek daug cirkuliuoti, todėl sunaudojama mažiau elektros energijos.