Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Paskelbti „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: pasitikrinkite, ar būtumėte įveikę sunkiausius klausimus

Šių metų balandžio 28 dieną jau trečiąjį kartą Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) iniciatyva buvo surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas, kuriame savo jėgas išbandė ir žinias apie atliekų prevenciją, tvarkymą, rūšiavimą ir jų perdirbimą pasitikrino 8163 Lietuvos gyventojai.

Išties įspūdingas dalyvių skaičius rodo, kad gyventojų sąmoningumas ir domėjimasis mus supančia aplinka auga, tačiau dar labiau džiugina rezultatai – šiais metais į visus klausimus teisingai pavyko atsakyti net 65 dalyviams.

„Kai prieš trejus metus nusprendėme surengti pirmąjį „Atliekų kultūros“ egzaminą, tik nedrąsiai svajojome apie tai, kad ateityje jis turės tęstinumą. Šiandien galiu drąsiai pažadėti, kad tradiciniu jau tapęs egzaminas dalyvių tikrai lauks ir kitais metais, – sako konkursą organizavusio VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius. – Džiugu, kad šis projektas rado savo vietą ir sėkmingai atlieka svarbiausią savo misiją – skatina domėtis mus supančia aplinka. Juk iš esmės visi pokyčiai pirmiausia prasideda nuo žiniųׅ.“

Dalyvių tarpe – ir moksleiviai, ir senjorai

Didžiausią aktyvumą šių metų „Atliekų kultūros“ egzamine parodė Vilniaus savivaldybės gyventojai, tačiau prie nuotoliniu būdu vykusio egzamino jungėsi gyventojai iš visos Lietuvos, neaplenkiant ne tik didžiųjų šalies miestų, bet ir mažų miestelių bei kaimo gyvenviečių. „Atliekų kultūros“ egzaminą šiais metais laikė net 390 Lietuvos ugdymo įstaigų moksleiviai.

„Be galo džiaugiuosi mūsų mokytojais, kurie itin aktyviai įsitraukia ir dalyvauja šviečiant moksleivius tvarumo ir atliekų kultūros srityje. Mūsų organizuojamas egzaminas – tai instrumentas, leidžiantis pasitikrinti žinias ir matyti progresą, tačiau viskas prasideda nuo skatinimo domėtis šia sritimi, požiūrio, atsakomybės jausmo formavimo. Tik suprasdami, kodėl darome vienus ar kitus dalykus ir kokias pasekmes turi mūsų pačių veiksmai, galime keistis ir pasiekti norimus rezultatus“, – sako T. Vaitkevičius.

Aktyviausia ugdymo įstaiga „Atliekų kultūros“ egzamine šiais metais tapo Kauno Veršvų gimnazija. Įstaigos direktorius Žilvinas Damijonaitis džiaugiasi ir įstaigos darbuotojų, ir pačių gimnazistų iniciatyvumu.

„Mūsų gimnazijoje vaikai ugdomi pagal novatoriško verslumo ugdymo sampratą, tad atsakingam vartojimui skiriame ypatingą dėmesį ir gamtosaugos klausimai mūsų ugdymo įstaigoje užima labai svarbią vietą. Tiek pamokų, tiek įvairių įgyvendinamų projektų metu nuolatos kalbame apie mūsų atsakomybę prieš gamtą, atsakingą vartojimą, tačiau vadovaujamės filosofija, kad nepakanka žinoti, žinias reikia ir panaudoti“, – pasakoja Ž. Damijonaitis.

Gimnazijos vadovas pastebi, kad dabartinė moksleivių karta sąmoningumo nestokoja, o vis labiau pastebimi teigiami pokyčiai tvarumo srityje – bendras tėvų ir ugdymo įstaigų pastangų rezultatas.

„Džiugu, kad vaikai namuose mato teisingą pavyzdį, tad net ir mažiausieji, atėję į mokyklą, jau turi tam tikrus rūšiavimo įgūdžius. Mūsų darbas – užtikrinti tęstinumą tam, kad vaikai teigiamus įpročius galėtų ugdyti ir už šeimos ribų. Ugdymas yra bendra tėvų ir mokyklos misija, tad labai svarbu, kad ir tėvai, ir mokykla eitų viena kryptimi“, – sako Ž. Damijonaitis.

Ne visus klausimus dalyviams įveikti buvo paprasta

„Atliekų kultūra“ egzaminas, kaip ir atliekų tvarkymas – skirtas visiems, tad jame buvo kviečiami dalyvauti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir visi, neabejingi aplinkai, kurioje mes gyvename. Šiais metais vykusio egzamino klausimai buvo parengti trims skirtingoms amžiaus grupėms: 1-4 klasių moksleiviams, 5-10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams.

Patys jauniausi egzamino dalyviai su parengtais klausimais susitvarkė puikiai ir stebino savo žiniomis atliekų rūšiavimo bei atsakingo vartojimo srityje. Vis tik vienas klausimas daliai jaunųjų dalyvių pakišo koją: ne visi žinojo, kad pačiu nepriimtiniausiu atliekų tvarkymo būdu laikomas jų šalinimas sąvartyne, nes ten patekusios atliekos nebepanaudojamos pakartotinai.

O ar galėtumėte teisingai įvardinti, kokias pasekmes sukelia dėl aplinkos nesaugojimo vykstanti klimato kaita? Arba kiek kartų gali būti perdirbamas stiklas? 5-10 klasių moksleiviai su šiais klausimais susitvarkė be didesnių sunkumų, tačiau net ir žinių atliekų tvarkymo srityje nestokojantys sumaniausi neretai klydo atsakydami, kokio stiklainio negalima mesti į konteinerį, kuriame surenkamos stiklo atliekos. Kurį variantą jūs pasirinktumėte?

a) stiklainio su etikete;
b) neišplauto stiklainio;
c) stiklainio su agurkais;
d) visi atsakymai teisingi.

Jei pasirinkote variantą c – atsakėte teisingai, mat plauti stiklainį ar nulupti nuo jų etikečių nebūtina. Svarbu, kad pakuotės būtų tuščios, kad iš jų nebėgtų skysčiai, kurie galėtų užteršti konteineryje esančias kitas pakuotes.

Vyriausių egzamino dalyvių, be abejonės, laukė dar didesni iššūkiai. Šioje grupėje savo žinias tikrinosi ne tik 11-12 klasinių mokiniai bei studentai, bet ir mokytojai, taip pat prie egzamino prisijungę visi kiti dalyviai.

Daugiausiai galvas pasukti šios grupės dalyvius privertė klausimas apie Europos jūrų taršą ir augantį atliekų kiekį jose. Ar galėtumėte pasakyti, kokios rūšies šiukšlėmis 2021 m. buvo papildytas Europos jūrų pakrantes teršiančių šiukšlių sąrašas? Pasufleruosime: pandemija tam turėjo labai didelę įtaką. Dabar jau žinote? Teisingas atsakymas – vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis ir pirštinėmis.

Jei smalsu sužinoti, į kokį klausimą teisingai atsakyti sunkiausia buvo ne mokiniams, o mokytojams, išduosime jums paslaptį: ne visi žinojo, kad naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas išmeta vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.

Nespėjote sudalyvauti? Pasitikrinkite savo žinias bet kada

„Džiugu matyti, kad su dauguma egzamino klausimų, net ir išties nelengvų, dalyviai susitvarkė be didesnių iššūkių. Tačiau ir klysti tikrai nėra baisu. Kur kas svarbiau iš tų klaidų mokytis ir gilinti savo žinias. Toks ir yra „Atliekų kultūros“ egzamino tikslas – kalbėti apie atsakingo vartojimo ir tvaraus gyvenimo svarbą, gilinti žinias apie atliekų tvarkymą, pokyčius ir naudą. Labai svarbu suvokti, kad tai yra sritis, kuriai privalome skirti pakankamai didelį dėmesį – domėtis mus supančia aplinka ne kartą per metus, o kiekvieną dieną“, – sako VAATC vadovas.

Na, o tuos, kurie į egzaminą laiku nesuspėjo, savo žinias kviečiame pasitikrinti dabar. Adresu https://egzaminas.atliekukultura.lt/archyvas/ rasite visus šių metų „Atliekų kultūros“ klausimus.

Trečius metus iš eilės VAATC organizuojamą renginį globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Kauno RATC, Tauragės RATC, Šiaulių RATC.

„Esame labai dėkingi egzamino globėjai bei rėmėjams, įsteigusiems prizus, kuriais bus apdovanoti egzamino dalyviai. Ypatingai ačiū partnerystę pademonstravusiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Atskirai dėkui šių centrų žmonėms, kurių pastangos bei kūrybingumas buvo didžiulis indėlis į egzamino sėkmę“, – sako T. Vaitkevičius.