AIKŠTELĖSE  VILNIUJE, PILAITĖS PR. 50 IR UKMERGĖJE, GERSENIŠKIŲ G. 5, DĖL TECHNINIŲ SUTRIKIMŲ NĖRA GALIMYBĖS PRIDUOTI ATLIEKAS MOKAMAI.

VYKSTANČIŲ Į AIKŠTELES DĖMESIUI

NEMOKAMA DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ IŠVEŽIMO PASLAUGA

Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Kompostavimas

Kompostavimas – tai lengvas, kasdienis veiksmas, kuris daro didžiulę įtaką ekologijai. Jis padeda sumažinti naštą aplinkai, kartu taupo Jūsų lėšas, skirtas atliekoms tvarkyti.

Kompostuoti tinkamos yra daržovių ir vaisių atliekos, augalų liekanos, lapai, nupjauta žolė, smulkintos šakos, smulkintas popierius, medinės sodo atliekos, kiau­šinių lukštai, arbatžolės, kavos tirščiai. Virtuvėje susidarančios bioatliekos puikiai tinka kompostui, kadangi jos yra kaip visavertis maistas kompostinėje skaidytojais dirbantiems mikroorganizmams.

Biologinės (virtuvės) atliekos

Biologinės (virtuvės) atliekos sudaro apie trečdalį visų namų ūkio atliekų. Kompostuojant bioatliekas gaunamos vertingos dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, taip pat mažinamos atliekų išvežimo sąnaudos. Paskaičiuota, kad jei kartu su atliekų rūšiavimu bioatliekos būtų kompostuojamos arba atskirai surenkamos, daugelyje savivaldybių mišrių atliekų konteineriai galėtų būti ištuštinami rečiau ir dėl retesnio konteinerių išvežimo Jūs sutaupytumėte.

Kai bioatliekos nėra rūšiuojamos, o tiesiog išmetamos kartu su maišytomis buitinėmis atliekomis, vasarą kieme esantys mišrių atliekų konteineriai skleidžia nemalonų kvapą, juose bioatliekos pūva ir išskiria metano dujas, kurios yra vienos iš kenksmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pritraukia kenkėjus.

Kompostavimas yra ekologiškas būdas sugrąžinti organines, skaidžias atliekas atgal į gamtoje vykstantį apykaitos ciklą. Kai bioatliekos kompostuojamos, daugiausia išskiriamas anglies dvideginis, šiluma ir vandens garai. Galutiniame kompostavimo etape gaunamos maistinėmis ir naudingomis medžiagomis praturtinta kompostinė žemė, kurią galima panaudoti nuosavame sode. Todėl natūraliai mažėja poreikis papildomai pirkti dirvą gerinančių medžiagų.

Žaliosios atliekos

Didžiausi žaliųjų atliekų kiekiai susidaro šiltuoju metų laiku – genint medžius ar krūmus, pjaunant žolę, grėbiant lapus. Rūšiuoti bei kompostuoti žaliąsias atliekas paprasta bei naudinga, nes iš jų gautą kompostą galima panaudoti įvairiais tikslais: medžių šakos gali tapti ekostruktūrine komposto medžiaga arba biokuru, o žolė ir lapai – dirvą tręšiančiu kompostu. Kompostuojant žaliąsias atliekas, nereikės deginti lapų, o tai padės išvengti papildomų rizikų ir pavojų gamtai.

Kompostavimo talpa ir vieta?

      

Yra keletas kompostavimo būdų, tai  anaerobinis (kompostavimas bedeguoninėje terpėje) ir aerobinis būdas kai kompostavimas vyksta naudojant deguonį. Anaerobinis kompostavimas dažniausiai naudojamas dideliems atliekų kiekiams didelėse uždarose talpyklose išgaunant biodujas. Namudiniuose ūkiuose dažniausiai naudojamas aerobinis kompostavimo būdas, nedidelėse talpyklose.

Kompostavimo vieta gana svarbi. Vietą verta parinkti šešėlyje, perdžiūvimas komposto gamyboje veikia negatyviai. Vietą parinkite kur dažniausiai susidaro biologinės atliekos, netoli vejos pjovimo lauko, daržo. Parinkite vietą taip, kad vyraujantys vėjai nepūstų į namą nemalonų kvapą. Nedarykite komposto krūvos kur gruntiniai vandenys yra aukštai. Galimas jų užteršimas kompostavimo sunka.

Naudojant komposto dėžę, jos dugnas turi būti laidus vandeniui, lygus ir  kietas arba visai be jo. Kompostą verta vartyti ir vėliau lygus dugnas labai pravers švariai išvalant komposto talpą. Patikimas variantas tai klasikinių trinkelių sudėjimas. Žvyro sluoksnis ant kurio bus sudėtos trinkelės praleis vandenį ir kompostas nerūgs.

Kai kompostuojami maži bioskaidžių atliekų kiekiai dėžė gali būti aukšta. Privažiavus atliekos permetamos į dėžę. Tačiau kai atliekų daug patogiau, kad būtų galima atliekas išversti iš karučio ar vejapjovės traktoriuko. Tokiu atveju geriau padaryti apie 50 – 70 centimetrų gylio duobę, jos dugną išklojant trinkelėmis. Šonus patogu sumūryti iš blokelių ar susikalti iš lentų. Jei landšaftui vizualikai nekenkia,  iš blokeliųar lentų galima iškelti sienutę iš trijų pusių. Viena pusė paliekama atliekų išvertimui.

Kaip kompostuoti?

Komposto dėžės/duobės dugne paklojamas medžio skiedrų smulkių šakelių, šaknų sluoksnis. Tuomet užpilamas sodo ir daržo augalinių atliekų ir drėgmę sulaikančių medžiagų (durpių, pjuvenų, susmulkintų šakų) sluoksnis. Tai užtikrina oro patekimą į kompostą. Prieš dedant į komposto dėžę, stambesnes atliekas reikėtų susmulkinti. Virtuvės atliekas reikia sumaišyti su augalų atliekomis, sausas atliekas – su šlapiomis, smulkias – su stambiomis. Į kompostą rekomenduojama įdėti keletą stambesnių šakelių, kurios neleis atliekoms susislėgti.

Kompostavimosi procesas vyksta greičiau ir geriau jei yra kuo įvairesnės atliekų rūšys. Į naują kompostą galima įdėti šiek tiek jau pagaminto komposto, tai pagreitins mikroorganizmų dauginimąsi. Komposto masė neturi būti per daug suslėgta ir šlapia, tačiau neturi būti ir per daug puri. Kompostuojamos atliekos turi būti drėgnos, tačiau ne tiek, kad jas paspaudus imtų lašėti vanduo.

Komposto masę reikia bent kartą per savaitę subadyti dėžėje naudojant strypą, tai pagerina aeraciją, kompostas pernelyg nesutankėja, padeda išvengti muselių. Komposto masę būtina kartas nuo karto sudrėkinti.

Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytės struktūros, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.

Komposto panaudojimas

Kompostas laikomas subrendusiu kai jis tampa puria, juoda ir maloniai pernykščiais lapais kvepiančia mase. Šioje masėje dažnai išlieka stambių nesupuvusių dalių – šakelės, kaulai. Prieš įterpiant į dirva ar panaudojant sodinti medžius kompostą vertą išsijoti. Namudinėms sąlygoms idealus variantas sena metalinė lova. Darbas vyksta greitai, kompostas švariai išsisijoja.

 Į dirvožemį komposto dedama apie 1 kibiras į kvadratinį metrą. Kompostu tręšiama rudenį arba pavasarį. Supylus ir išsklaidžius po paviršių kompostas sekliai įterpiamas kultivatoriumi.

Sodinant augalus, ar ruošiant vagas sėjimui grynas kompostas nenaudojamas. Geriausia naudoti mišinį iš trečdalio komposto, trečdalio durpių ir trečdalio daržo žemės.

Komposte gausu azoto, tačiau dažnai būna mažai kalio ir fosforo. Šiomis mineralinėmis trąšomis verta praturtinti sodinimo mišinį. Jei kompostas per rūgštus verta įdėti dolomito miltų.

Daugiau skaitykite:

Radijo reportažai:

Kompostavimo ABC pradedantiems