>>> AIKŠTELĖSE REKOMENDUOJAME DĖVĖTI VEIDO KAUKES BEI LAIKYTIS  SAUGAUS ATSTUMO. STOTELĖSE DĖK‘UI VEIDO KAUKIŲ DĖVĖJIMAS PRIVALOMAS!

>> REZERVUOKITE APSILANKYMO LAIKĄ šiose aikštelėse www.vaatc.lt/rezervacija

>>> DĖL NEMOKAMO DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ IŠVEŽIMO PRAŠOME KREIPTIS Į VASA

Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Apie maisto švaistymo pasekmes primena ir duona: kodėl šiandien jos nevertiname?

„Taupyk ne darbą, o duoną“, „Verkia duonelė tinginio valgoma“, „Nėra saulės be dienos, mėnulio – be nakties, o duonos – be darbo“ – tai tik kelios lietuvių liaudies patarlės, kuriose yra pabrėžiama maisto svarba. Mūsų senoliams kasdienė duona buvo pagrindinis jėgų šaltinis, todėl nepagarba jai buvo itin smerkiama. Vis dėlto vis didėjant maisto produktų pasiūlai, pastebimas nuolat augantis maisto švaistymas. Specialistai įspėja, kodėl tai yra žalinga ir kaip prie pozityvių pokyčių galime prisidėti jau dabar.

Grėsminga statistika Nustatyta, kad vienas mūsų šalies gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 278 kg mišrių (nerūšiuotų) atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad 37 kg atliekų, tenkančių vienam gyventojui, sudaro maisto atliekos. Specialistai pastebi, jog siekiant sumažinti maisto švaistymą, reikėtų imtis veiksmų jau dabar ir pradėti nuo duonos, kuri visuomet buvo svarbi kiekvienai lietuvių kartai, tausojimo.

A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus darbuotoja – edukatorė, amatininkė, duonos kepėja, dirbanti „Arklio muziejaus“ aukštaitiškoje etnografinėje sodyboje, Rita Vasiliauskienė sako, kad duona tapo eiliniu produktu bei pasikeitė visuomenės požiūris į maistą kaip vertybę. Tačiau, pasak specialistės, ir maldoje mes tariame žodžius: „Kasdienės mūsų duonos“.

„Paprastai žmogui geidžiamiausi dalykai yra tie, kurių jis neturi. Kai įvairių duonos produktų pasiūla tapo labai didelė, įprotis verčia jos nepastebėti. Duoną šiandien galima ir visiškai pakeisti, todėl nekreipiama dėmesio į tai, ar derlius apskritai bus“, – teigė R. Vasiliauskienė.

Šiuo metu „Arklio muziejuje“ vyksta edukacinės programos, kurių metu pasakojama apie duonos kaip darbo įprasminimą reikšmė. Pasak amatų puoselėtojos, visuomenei reikėtų grąžinti suvokimą, kad veltui niekas neduodama, todėl ir tėvai per duoną galėtų savo vaikams skiepyti sunkaus darbo ir atlygio už jį prasmę. „Nesvarbu, kad duonos šiandien turime pilnas lentynas, tačiau galime matyti duonos ir tėvų paralelę. Tėvai šalia savo vaikų būna kasdien, tačiau kartais pykstasi. Nepaisant šio fakto, duona yra kaip tėvai, kuriuos reikia saugoti, mylėti ir gerbti“, – duonos ir tėvų paralelę atskleidė edukatorė.

Pašnekovė taip pat pastebi, kad norint iškepti duoną reikia ir patirties. Tokią, kokią mes ją žinome nuo seno, kepant pirmąkart, gali ir nepavykti.

Sakydamas, kad duona šiandien prarado savo svarbą ir nebėra tokia vertybė, kokia buvo anksčiau, pašnekovei pritarė ir kepyklėlės „Velžio duonelė“ direktorius Vaidas Baranauskas. „Jaunosios kartos žmonės labiau vertina duoną tik kaip maisto produktą. Taip pat jau darosi akivaizdu, jog ypatingai juoda duona pasitraukia į pogrindį, nes vis daugiau žmonių renkasi baltą arba kvietinių miltų duoną“, – teigė pašnekovas.


Keičiasi ir vartojimo kultūra

Jau ne kartą kalbėta, kad visame pasaulyje nenumaldomai auga daiktų, greitosios mados kuriamų drabužių ir, žinoma, maisto vartojimas. Išaugusi paklausa verčia gamintojus ir prekybininkus ne tik didinti pasiūlą ir ieškoti būdų greičiau pagaminti kuo didesnį kiekį produkcijos, tačiau ir taip neišvengiamai didinti vartojimą, o kartu ir taršą. Ši tendencija pastebima ir kalbant apie duoną. Norint iškepti ruginės duonos ar jos gaminių, prireiks paros ar net daugiau, o pagaminti kvietinį produktą gali užtrukti iki keletos valandų, todėl prekybos lentynose galime pastebėti daugiau kvietinių duonos gaminių, kurie patenkina poreikį greitai sukurti kuo daugiau produktų.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, jog didesnis produkto tausojimas yra pastebimas kai tampa sudėtingiau įsigyti norimų produktų. Pavyzdžiui, žmonės, kurie dėl emigracijos ar kitų aplinkybių gyvendami užsienyje, kur nėra lietuviškos duonos pasiūlos, duonos kepalą supjausto į gabaliukus ir užšaldo šaldiklyje. Duonos taupymas pastebimas ir pandemijos laikotarpiu, kai užsukti į prekybos centrą buvo nerekomenduojama bei teko visus pirkinius apgalvoti.

„Pandemija žmones išmokė planuoti apsipirkinėjimams skiriamą laiką, todėl tikriausiai buvo išmetama ir mažiau maisto produktų“, – pastebėjimais ir patarimais dalijosi V. Baranauskas.

Kepyklėlės vadovas taip pat pastebėjo, kad šaldytuve ar šaldiklyje laikoma duona praranda savo skonio savybes, o maišeliai su skylutėmis, į kuriuos ji paprastai yra pakuojama, yra pralaidūs kvapams ir gali sugerti kitų šaldytuve esančių produktų kvapus. Pašnekovas pataria duoną namuose laikyti sausai švarioje duoninėje. Pageidautina, kad duona būtų laikoma atskirai nuo mielinių gaminių.

V. Baranauskas prasitarė, jog dažna žmonių klaida, dėl kurios nepavyksta išlaikyti duonos, yra to paties įrankio naudojimas skirtingo tipo duonos gaminiams. „Jei žmogus, suraikęs mielinį produktą ir nenuplovęs peilio pradės pjaustyti ruginę duoną, mielėmis užsikrės kitas gaminys ir tokiu būdu jis greičiau supelys. Nenorint duoninėje išvysti pelėsio, reikėtų prižiūrėti įrankius ir suraikius mielinį gaminį peilį nuplauti“, – patikino kepyklėlės direktorius.

Gira, džiūvėsėliai – tik keli duonos panaudojimo būdai

Norint neišmesti turimų sudžiūvusių duonos riekelių visada jas galime dar kartą panaudoti. Iš likusios duonos R. Vasiliauskienė paprastai pasigamina įvairių traškučių su prieskoniais ir sūriu, giros, džiūvėsėlių, kuriuos galima naudoti tiek farše, tiek paprastai kepant mėsą, tiek ir pagardinant sriubą ar salotas.

Tuo tarpu kepyklėlės „Velžio duonelė“ direktorius klientams pataria sudžiūvusius duonos likučius panaudoti rauginimui. „Vieni žmonės raugia girą, kiti raugdami daržoves įdeda duonos gabalėlį, dar kiti kepdami mėsą deda šiek tiek duonos.

Galų gale, be rauginimo ar kitokio duonos naudojimo visada ją galima atiduoti naminiams arba laukiniams paukščiams, gyvūnėliams ar išvis nuvežti į mišką ir ten palikti gyvūnams“, – teigė pašnekovas.

Taigi, norint sumažinti maisto švaistymo lygį tereikia išmonės ir šiek tiek kūrybiškumo. Tai gali tapti ir nuotaikingu iššūkiu ar laiko praleidimo būdu visai šeimai kartu stengiantis kūrybiškai panaudoti likusias duonos riekeles.

Kaip ilgiau išlaikyti duoną skanią ir nesupelijusią:

• Laikyti sausai, švarioje duoninėje; • Pageidautina, kad ji būtų atskirta nuo mielinių gaminių; • Suraikius mielinį gaminį patariama peilį nuplauti; • Šaldytuve ar šaldiklyje laikoma duona praranda skonio savybes; • Maišeliai su skylutėmis leidžia prisigerti įvairių kvapų;

Kaip galime panaudoti sudžiūvusią duoną:

• Pasigaminti įvairių traškučių su prieskoniais ir sūriu; • Pasigaminti džiūvėsėlių, kurie pravers gaminant faršą, mėsą, sriubą ar salotas; • Naudoti raugiant daržoves bei kepant mėsą;

Duonos giros receptas Jums prireiks:

• Nedidelio kepalo sudžiūvusios juodos duonos; • 20 g. šviežių mielių; • 4-5 l. vandens; • Razinų, cukraus bei prieskonių pagal skonį; • Šaukštelio kmynų;

Iš pradžių paskrudinkite duonos riekeles iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Tuomet duoną sudėkite į puodą kartu su norimais prieskoniais ir razinomis bei užpilkite vandeniu. Kai vanduo užvirs, išjunkite viryklę ir kuriam laikui palikite atvėsti. Vanduo negali būti karštas. Nukošus gaminamą girą, galite sudėti kartu su cukrumi sutrintas mieles. Viską keletą kartų išmaišykite ir suberkite norimus prieskonius bei palikite kambario temperatūroje. Po paros jau galima laikyti šaldytuve ir ragauti.