„Atliekų kultūra“ tampa nacionaliniu reiškiniu

Prieš daugiau nei dvejus metus Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) pradėta iniciatyva „Atliekų kultūra“, siekianti sąmoningo, o kartu ir tvaraus kiekvieno žmogaus požiūrio į būtinybę vengti atliekų susidarymo bei tinkamai tvarkyti susidariusias atliekas, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Dabar prie iniciatyvos jungiasi ir partneriai – kitų regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC). VAATC vadovo Tomo Vaitkevičiaus teigimu, bendradarbiavimas suteiks daugiau galimybių, siekiant „Atliekų kultūros“ tikslų.
Bendradarbiavimas padės šviesti visuomenę efektyviau ir pigiau Pasak VAATC vadovo T. Vaitkevičiaus, bendradarbiavimo idėja kilo tada, kai kitų nei Vilniaus regionų gyventojai ėmė kreiptis į „Atliekų kultūrą“, prašydami jų mieste pradėti tas pačias iniciatyvas, vykdomas Vilniuje. „Pamatėme, kad kitų regionų gyventojai noriai priima mūsų projekto sumanymus ir dažnai klausia – kodėl, pavyzdžiui, „Atliekų kultūros“ iniciatyva „Dėk‘ui“ neveikia jų miestuose. Supratome, kad nuviliame kitų regionų gyventojus, nes informacija apie tai, kas vyksta Vilniaus regione, pasiekia ir juos, tačiau nėra jiems skirta “, – teigia VAAT vadovas T. Vaitkevičius.
Sutartis dėl bendradarbiavimo „Atliekų kultūros“ iniciatyvose VAATC pasirašė su keturiais regioniniais atliekų tvarkymo centrais: Šiaulių, Utenos, Panevėžio bei Klaipėdos. Anot VAATC direktoriaus, tikimasi, kad ateityje bendradarbiavimas apims ir likusius penkis centrus. „Manau, kad „Atliekų kultūrai“ dar labiau sustiprėjus ir bendradarbiavimui pasiteisinus, mes susitarsime ir su likusiais centrais“, – sako Tomas Vaitkevičius. Jo teigimu, šis bendradarbiavimas padės edukacijai bei informacijai apie atliekų kultūrą būti labiau koordinuotai, pasiekiamai – padidės ir viešinimo sklaida. „Bendradarbiaudami su regionais vienam tikslui sutelksime daugiau žmonių, su kuriais ieškosime geriausių formų, naujų idėjų ir derinsime patį turinį – kad jis būtų aiškus, suprantamas bei pasiekiamas kiekvienam regionų gyventojui“, – tikina T. Vaitkevičius.
Regiono atliekų tvarkymo centrai: visi esame partneriai, o ne konkurentai Kaip teigia Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) vadovas Žilvinas Šilgalis, iki šiol apie atliekas, jų tvarkymą dažnai buvo skleidžiamos skirtingos, nenuoseklios žinios, o susitelkus keliems RATC, bus sudarytos prielaidos šiai problemai spręsti. „Dėl ribotų finansinių išteklių tik regione platinama informacija ne visada pasiekia norimos apimties auditoriją, kuriai ji skirta. Mūsų nuomone, visi regioniniai atliekų tvarkymo centrai turėtų vienas į kitą žiūrėti ne kaip į konkurentus, o kaip į partnerius“, – įsitikinęs ŠRATC vadovas Žilvinas Šilgalis. Jam antrina ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) vadovas Gintautas Ulys teigdamas, kad bendradarbiavimas su kitais atliekų tvarkymo centrais ir prisijungimas prie „Atliekų kultūros“ sumažins gyventojų informavimo srityje patiriamus kaštus, kurie vėliau perkeliami jiems patiems. Tuo pačiu aktualią informaciją apie atliekų susidarymo, rūšiavimo ir tvarkymo sistemą bus galima pateikti įvairesniais kanalais ir būdais. Utenos regiono atliekų tvarkymo centro (URATC) vadovas Ramūnas Juodėnas mano, kad prisijungimas prie projekto padės ne tik efektyviau skleisti informaciją, bet ir keisti visuomenės požiūrį į atliekų tvarkymą. „Jei prieš porą dešimtmečių sąvartynas buvo kone vienintelė atliekų tvarkymo vieta, dabar, omenyje turint žiedinę ekonomiką ir tvarų vartojimą, mūsų prioritetai – gerokai aukštesni. Jei teatras prasideda nuo rūbinės, tai „Atliekų kultūra“ turi prasidėti nuo mąstymo ir noro atliekas tvarkyti kultūringai“, – įsitikinęs Utenos RATC vadovas R. Juodėnas. Tuo tarpu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovas Šarūnas Reikalas mano, kad esminė užduotis visiems Lietuvos RATC‘ams – išmokyti šalies gyventojus naudotis ekologiška, europietiška atliekų tvarkymo sistema, kuri Lietuvoje jau yra sukurta. „Žmonės turi žinoti ne tik atliekų tvarkymo taisykles, vietas, kur, ką reikia išrūšiuoti ar nuvežti atitinkamų atliekų tvarkytojams, bet ir savo pareigas bei suprasti, jog teisingas atliekų tvarkymas susijęs su jų pačių sveikata, gyvenimo kokybe, mokesčiais bei tuo, kokią planetą paliksime ateinančioms kartoms“, – teigia Š. Reikalas. Populiariausia iniciatyva – daiktų dalijimosi stotelės Pasak projekto iniciatoriaus VAATC vadovo T. Vaitkevičiaus, „Atliekų kultūra“ jau spėjo tapti nacionaliniu reiškiniu, todėl sujungti visus informacinius kanalus į vieną bendradarbiavimo projektą – būtinas ir svarbus žingsnis. „Atliekų kultūra“ apėmė visą Lietuvą ir tapo bendrine sąvoka, reiškiančia atsakingą rūpinimąsi atliekomis. Tuo mes visi labai džiaugiamės“, – tikina T. Vaitkevičius. „Atliekų kultūra“ tapo ne tik svarbiu reiškiniu, padedančiu keisti kiekvieno mūsų požiūrį į atliekų tvarkymą, bet ir davė startą svarbioms iniciatyvoms, tokioms kaip dalijimosi daiktais stotelėms „Dėk‘ui“ – šiandien jos itin populiarios tarp Vilniaus bei jo regiono gyventojų. Panašios iniciatyvos, kuriose žmonės gali palikti arba įsigyti nebenaudojamus daiktus, ėmė kurtis ir kituose regionuose. „Daiktų dalijimosi kiemeliai „Daiktų kiemas“ veikia visame Šiaulių regione: Akmenėje, Kelmėje, Joniškyje, Radviliškyje, Šiaulių rajone bei mieste. Dar vienas kiemelis netrukus pradės veikti ir Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje. Atnešamų ir galimų paimti daiktų asortimentas Šiaulių regiono „Daiktų kiemuose“ ir „Dėk‘ui“ stotelėse Vilniaus regione ir panašus, ir skirtingas. Pavyzdžiui, „Daiktų kieme“, skirtingai nei „Dėk‘ui“ stotelėse, nepriimami drabužiai ir avalynė. Kita vertus, čia renkama namų tekstilė gyvūnų globos namams „Šiaulių letenėlė“. Per pirmuosius 3 veiklos mėn. regione priimta ir išdalyta beveik 46 tonos daiktų. URATC vadovas R. Juodėnas tikina, kad Utenos regione veikiančios 5 dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės“ susilaukė didelio gyventojų aktyvumo bei priduria, kad ateityje visi RATC, kuriuos vienija „Atliekų kultūra“, galėtų turėti bendrą šių stotelių apjungimą internetinėje erdvėje.
„Atliekų kultūra“ leidžia įgyvendinti vieną svarbiausių tikslų Pagrindinis regionų atliekų tvarkymo centrų tikslas yra sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos, taip pat – įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus atliekų tvarkymo srityje. RATC vykdo įvairias veiklas. Pavyzdžiui: nepavojingų atliekų sąvartyno, komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių, atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelių ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelių eksploataciją, priežiūrą, plėtimą, modernizaciją, kompleksinio aplinkos monitoringo vykdymą. Taip pat prižiūri uždarytus sąvartynus, aplinką ir panašiai. Be visų šių veiklų RATC atsakingi ir už visuomenės informavimo, konsultavimo, švietimo atliekų tvarkymo bei prevencijos klausimais. Pastaroji veikla ir tikslas edukuoti, informuoti Lietuvos regionų gyventojus apie atliekų tvarkymo kultūrą, skatinti rūšiuoti bei tinkamai elgtis su atliekomis sėkmingai įgyvendami visuomenės informavimo kampanijoje „Atliekų kultūra“.