Pasitinkant Vilniaus gimtadienį – nemokamos dovanų kūrimo dirbtuvės!

Daugiau apie projektą ČIA

Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

„Atliekų kultūros“ nugalėtojai papasakojo, kaip rado kelią į ekologiją: užteko vos vieno klausimo

Antrus metus rengiamų „Atliekų kultūros“ apdovanojimų laimėtojai pasakoja, kad tvarumu, ekologija ir aplinkosauga domėjosi ne visą laiką. Tačiau kai kuriems užteko vos vieno klausimo, kad būtų praregėta ir suvokta, kaip neteisingai gyvename, kiek įvairios veiklos palieka daug atliekų ir mes dėl to nieko nedarome.

Kultūrai pakeisti reikia laiko

Apdovanojimus inicijavo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). Jo direktorius ir „Atliekų kultūros“ steigėjas Tomas Vaitkevičius pripažino, kad, dirbant tokioje įstaigoje, nori to ar nenori, privalai vadovautis tvarumo principais, tačiau jis tai daro ne tik iš profesinės pareigos, bet ir tikėjimo šiomis idėjomis, tikslais.

„Būna, jog pasiimu maišą, lazdą ir išeinu į mišką. Iš kur ten tiek šiukšlių, niekaip nesuprantu. Pikta žiauriai. Kiekvieną vasarą kone po 100 kg šiukšlių vienas pats surenku. Tuomet suprantu ir kitiems kartoju, dažnai nesulaukdamas supratimo, kad sąvartynai nėra blogis, o tikrasis blogis – šiukšlinimas. Jo neturėtų būti ir nereikia liautis tuo piktintis.

Žinoma, dabar šiukšlinama tikrai mažiau. Anksčiau viešųjų erdvių švarinimo akcijos „Darom“ organizatoriai ir dalyviai galėdavo eiti bet kur ir matyti kalnus šiukšlių, dabar jau reikia paieškoti vietų, kur tų šiukšlių yra ir kur jas galima surinkti. Situacija tikrai gerėja, bet pamažu. Reikėtų, kad viskas vyktų greičiau, tad reikia nepaliauti apie tai galvoti, nepamiršti ir veikti“, – sako T.Vaitkevičius, pripažindamas, kad visgi pokyčius įgyvendinti sudėtinga, nes žmonių požiūriui, atliekų kultūrai pakeisti reikia laiko.

Todėl jis džiaugėsi, jog „Metų įvykiu 2021“ tapo nuo pernai liepos 3 d. Lietuvoje įsigaliojęs vienkartinių plastiko gaminių draudimas. Jis visiems iš tiesų davė stiprią paspirtį tvarumo ir atliekų kultūros keitimo link.

Įsigaliojus draudimui nebevalia rinkai tiekti vienkartinių plastikinių gaminių: stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, ausų krapštukų, gėrimų maišiklių, prie oro balionų tvirtinamų ir jiems laikyti skirtų lazdelių bei iš polistireninio putplasčio pagamintos taros.

Europos Komisija inicijuodama tokį sprendimą turėjo vieną svarbų tikslą – sumažinti vienkartinių plastiko gaminių keliamą poveikį aplinkai, paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos visoje Europos Sąjungoje (ES).

Anot T.Vaitkevičiaus, itin gerai, kad toks sprendimas buvo priimtas ES lygiu, nes žengti tokį žingsnį pavienėms šalims būtų sudėtinga, o vienose jas uždraudus šios prekės būtų importuojamos iš kitų. Tad bendrai priimtas draudimas buvo teisingiausias žingsnis.

„Svarbu ir simboliška kad šis draudimas praktiškai nesukėlė jokių kontraversiškų diskusijų. Žmonės jį priėmė natūraliai, suprato, kad tai svarbu, stipriai nesipiktino. Visgi dar tam reikia šiek tiek laiko, parduotuvėse kartais tenka išvysti vienkartinių plastiko gaminių likučių, bet ir jie su laiku pasibaigs“, – sakė VAATC vadovas.

ĮVYKO „ATLIEKŲ KULTŪROS“ APDOVANOJIMAI: GERIAUSIEJI ĮVERTINTI SKIRTINGOSE NOMINACIJOSE

Pamatė, kas lieka

Už indėlį, paramą, rūpestį, poveikį siekiant antrinio daiktų panaudojimo „Metų DĖK’ui 2021“ nominacija buvo įteikta Simonui Sonkinui, riedlenčių perdirbimo dirbtuvių „CDIY“ sumanytojui ir edukatoriui. Laimėtojas teigė, kad tvarumas jo gyvenime atsirado natūraliai. Būdamas riedlentininkas pats beveik prieš dešimtį metų suprato, kiek iš tiesų greitai riedlenčių lentos susidėvi ar lūžta, sutaisyti jų neįmanoma, tad viskas tiesiog išmetama. „Supratau, kiek iš tiesų daug šiukšlių paliekame, juk riedlentės lūžta ar susidėvi kas tris savaites, mėnesį. Tada ėmiau galvoti, gal įmanoma kurias nors dalis perdirbti, sukurti iš jų ką nors kito, juk nuo vaikystės buvau įpratęs ieškoti būdų, kaip ką nors sutaisyti, man tai net patiko. Viskas taip ir prasidėjo, tik tada ir pasukau į ekologiją, žiediškumą“, – pasakojo S.Sonkinas. Niekada nebesutaisomoms riedlentėms dabar jis suteikia antrą gyvenimą – iš jų gamina automobilių interjero detales: pavarų svirtis, vairus, įvairius trofėjus. Juos gaminant dar lieka dulkių, kurios presuojamos į plokštes ir iš jų sukuriama nauja medžiaga, tad panaudojama viskas, kas tik įmanoma.

„Aš nenoriu keisti pačios riedlentininkų kultūros. Lentos susidėvi, jų neišsaugosime, o ir nelabai kas saugo. Bet bent jau sulūžusių dabar daugelis neišmeta, o atiduoda mums. Tai jau šioks toks žingsnis tvarumo link“, – paminėjo jis.

Negalima užsidėti rožinių akinių

Už aplinkosauginių idėjų sklaidą per kūrybą „Metų kūrėju 2021“ apdovanota Milda Noreikaitė-Bobinienė, „Žinių radijo“ laidos apie atsakingą gyvenseną „Mažiau yra daugiau“ autorė. Ji prisipažino esanti itin jautrus žmogus, o tokie dažniausiai neatsiejami nuo gamtos ir meilės jai.

„O kai ką nors myli, norisi tai saugoti“, – sakė ji.

Ji prisimena ir pačią pirmąją dėl ekologijos ją supurčiusią situaciją: „Anksčiau važiuodavau į Lietuvos sveikuolių sąjungos stovyklas. Vienoje sutikau bičiulį Giedrių Bučą, kuris pats pirmasis išvydęs mano rankose plastikinį šiaudelį pasakė: kam tau jis? Aš tada galvojau, kodėl jis kabinėjasi prie manęs, nes apie šiaudelius, vienkartinį plastiką tuo metu dar niekas nekalbėjo. Bet tai buvo pirmasis pastūmėjimas šių temų link. Būtent tada aš suvokiau, kad gamtą taip stipriai myliu, bet kažkodėl naudoju vienkartinį plastiką, tad jo labai greitai atsisakiau ir ėmiau domėtis ekologija.“

Taip mažais žingsneliais moteris ėmė keisti ne tik savo gyvenimą, bet ir dirbdama žurnaliste skleisti žinią apie ekologiją plačiai visuomenei. Visgi M.Noreikaitė-Bobinienė teigė suprantanti, kad niekam nepatinka pirštu grūmojantys, moralizuojantys asmenys, tad ji gyventojams bando suteikti informacijos kitu keliu, įkvėpti gerais pavyzdžiais.

„Bet svarbu pabrėžti tai, kad dabar turėdama mažą vaikelį tikrai ieškau kompromisų, tobulų tvarių sprendimų priimti nebepavyksta. Manau, kad žmonėms tai būtina žinoti, kad jie suprastų, jog vis tiek geriau daryti bent ką nors, negu nedaryti nieko. Nereikia tobulai planetą saugančių žmonių, tokių yra labai mažai, geriau daugiau, kad ir netobulų žingsnelių. Jei žmonės rūšiuoja, gerai, kad bent rūšiuoja. Stengiuosi į viską žvelgti pozityviau. Aišku, kartais tikrai apima ekologinis nerimas.

Galėtų tų žmonių, kuriems rūpi aplinkosauga, ekologija, būti ir daugiau, nes tai gyvybiškai svarbus klausimas. Negalime užsidėti rožinių akinių ir sakyti, kad viskas yra gerai, nes taip iš tiesų nėra. Mums reikia apie tai mąstyti nuolat, savęs nespausti, visko neišmesti, bet ir neužsimerkti, nevartoti į kairę, į dešinę, o po manęs nors ir tvanas.

Jei ir toliau taip gyvensime, mano vaikelis gal dar spės pakvėpuoti švariu oru, bet dėl anūkų jau abejoju“, – rimtai kalbėjo M.Noreikaitė-Bobinienė.

Dažnai ši tema – ignoruojama

Šiemet „Metų įkvėpimu 2021“ buvo apdovanota .Milda Paukštė, tvarių dirbtuvių organizatorė, džinsų antrinio panaudojimo studijos „Denim Diaries“ įkūrėja, vystanti daiktų dalinimosi iniciatyvą „DĖK’ui butikas“, taip pat nominacijų „Metų įkvėpimas 2020“ ir „Metų pasiaukojimas 2020“ laimėtoja.

Moteris pamena laiką, kada visas pasaulis staiga susirūpino aplinka, atsakingiau ėmė žvelgti į plastiko ir taršos mažinimą. Kartu tuo susirūpino ir pati M.Paukštė.

„Tada tarsi prabudau ir pamačiau, kad gyvenau rožiniame sapne. Pradėjau jausti, kad gyvenimas labai „išsiderinęs“, nelogiškas, suvokiau, kad daug veiklų palieka pėdsakus, kad taip neturėtų būti“, – kalbėjo ji.

Moteris taip pat nerimauja, kad tvarumo tema dar neretai nustumiama į šalį: „Yra daug besidominčių mada, grožiu, kelionėmis, bet nepelnytai mažai dėmesio skiriame tam, kas lieka po viso to grožio. Nemažai žmonių šią temą vis dar ignoruoja.“

Ji pateikė ir konkretų pavyzdį. Anot jos, gyventojai jau pamiršę, kaip atrodo aptrintos ar sutaisytos kelnės, nes visi už eurą kitą gali nusipirkti naujas. Meta ir perka, meta ir perka – vartotojiškumas stiprus.

Besidominčių tvarumu – daugėja

Už nuoširdžias pastangas vykdyti atliekų tvarkymo sričiai reikšmingus projektus „Metų pasiaukojimo 2021“ apdovanojimas įteiktas socialinėms dirbtuvėms „Tapk laisvas“. Šiose dirbtuvėse intelekto negalią turintys žmonės kuria įvairius gaminius iš tekstilės atraižų, rūšiuoja pramonines plastiko ir popieriaus atliekas.

Dirbtuvių įkūrėja ir vadovė Snieguolė Butrimavičienė prisiminė, jog susėdus prie stalo nutarti, kokias dirbtuves įrengti, norėta imtis krypties, kuri nėra tokia populiari, taip galiausiai pokalbiai pakrypo ekologijos ir rūšiavimo tema. Iš pradžių dirbtuvėse žmonės rūšiuodavo jogurtų indelius, vėliau kilo mintis panaudoti ir tekstilės atraižas, skirtas išmesti. Trys siuvyklos sutiko atiduoti nereikalingą tekstilę, vėliau nebevilkimus drabužius ėmė į dirbtuves nešti ir patys gyventojai. Iš jų kuriami žaislai, pagalvėlės, suvenyrai.

O tai, kad tvarumu besidominčių žmonių yra ir jų vis daugėja, anot S.Butrimavičienės, patvirtina skaičiai: „Žinokite, visa tai, ką pagaminame, parduodame.“

Už puikius rezultatus „Atliekų kultūros“ egzamine „Metų žinovu 2022“ tapo Daniilas Bulanovas, „Vilnius Tech“ magistrantūros studentas ir „Lime Mycrosystems“ darbuotojas. Anot jo, užteko egzamine vadovautis tik logika, tačiau prisidėjo ir jo patirtis dalyvaujant įvairiuose kituose protmūšiuose, tai pat domėjimasis ekologija, rūšiavimu.

„Atliekų kultūros“ egzamine 2022 m. dalyvavo ir daugiau kaip 300 Lietuvos mokymo ir ugdymo įstaigų. Kauno Veršvų gimnazija buvo aktyviausia – egzamine sudalyvavo per 400 moksleivių, tapusių „Metų žinovais 2022“.

Apdovanojimai laukia ir kitamet

„Apdovanojimai vyks ir kitąmet ir tikiu, kad dar daugelį metų. Tai svarbu – įvertinti, išryškinti, išviešinti geriausius pavyzdžius ir pagerbti tuos žmones, kurie taip stengiasi dėl aplinkosaugos, skelbia tvarumo idėjas. Ne žodžiais. O darbais,“, – teigė VAATC vadovas.

Pretendentų į nominacijas penkiose kategorijoje buvo maždaug pusšimtis. Juos pasiūlė „Atliekų kultūros“ socialinių tinklų „Facebook“ bei „Instagram“ sekėjai.

Apdovanojimų nominantai paaiškėjo susumavus portalo lrytas.lt skaitytojų ir 11 komisijos narių balsus. Pretendentus į apdovanojimus rinko VAATC atstovai, taip pat jų partneriai iš Klaipėdos, Utenos ir Panevėžio regionų, 2020 metų „Atliekų kultūra“ apdovanojimų nominantai.