Pasitinkant Vilniaus gimtadienį – nemokamos dovanų kūrimo dirbtuvės!

Daugiau apie projektą ČIA

Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Atliekų tvarkymo specialistai dalijasi įžvalgomis, kaip ugdyti atliekų kultūrą

Nors atliekų kultūra vis dažniau suprantama kaip kasdienio gyvenimo dalis, tačiau atliekų tvarkymo specialistai sako, kad gyventojams dar trūksta informacijos ir supratimo apie tinkamą atliekų rūšiavimą, nesukeliantį neigiamo poveikio aplinkai bei neapsunkinantį atliekų tvarkytojų. Užpildyti šias spragas galėtų padėti nuo mažens ugdomos žinios apie aplinkos tausojimą. Todėl regioniniai atliekų tvarkymo centrai skiria daug dėmesio vaikų ir jaunimo bei apskritai visuomenės švietimui ir informavimui šiomis temomis.

Atliekų kultūra – kasdienis įprotis

Kalbėdami apie tai, kaip visuomenę supažindinti su atsakingo atliekų tvarkymo svarba ir ugdyti atliekų kultūros įgūdžius, atliekų tvarkymo specialistai pažymi, kad edukuoti apie šias temas reikėtų pradėti nuo jauno amžiaus. Pasak UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ (URATC) ekologės Miglės Kastėnės, anksčiau pradėjus mokyti apie taisyklingą atliekų rūšiavimą ir nuolat rodant gerą pavyzdį, tai jaunajai kartai taps įpročiu.

„Atliekų kultūra turėtų tapti savaime suprantamu dalyku. Įvairius įpročius vaikams ugdome nuo mažų dienų, todėl ir žinias apie atliekų kultūrą reikėtų pradėti diegti kuo anksčiau. Tuomet vaikams taps natūralu rūšiuoti ir kitaip prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – teigia URATC ekologė Miglė Kastėnė.

Švietimas apie tinkamą atliekų tvarkymą mūsų šalyje itin svarbus ir dėl dar tik besivystančių rūšiavimo tradicijų. Jei Vakarų Europoje apie atsakingą atliekų tvarkymą supažindinama jau antra ar trečia gyventojų karta, tai mūsų šalyje ši veikla dar tik įsibėgėja. Rūšiavimo įpročius iliustruoja ir statistika. Lietuvoje išrūšiuojama tik apie 20 proc. antrinių žaliavų, o Skandinavijos šalyje apie 80–90 proc., o Vokietijoje – apie 60 proc. atliekų.

Atsakingai į ateitį žiūrintys regioniniai atliekų tvarkytojai skiria daug laiko ir jėgų moksleivių, o taip pat ir visos visuomenės švietimui. Tačiau specialistai pažymi, kad nereikėtų pamiršti, jog atsakomybę dėl vaikų ir jaunimo ugdymo turėtų dalintis tiek šeimos, tiek pedagogai ir šios srities ekspertai.

Specialūs edukaciniai užsiėmimai

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai jau ne vienerius metus vykdo ekskursijas po nepavojingų atliekų sąvartynus, veda specialius edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams ir moksleiviams, rengia specialius informacinius leidinius. Šių veiklų pagalba vaikai ir jaunuoliai supažindami su tvarios gyvensenos ir aplinkos tausojimo svarba bei informuojami, kaip turėtų tinkamai rūšiuoti atliekas ir kas vyksta, kai jos patenka į sąvartyną.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius pasakoja, kad Klaipėdos mieste edukacijos ekologine ir atliekų tvarkymo tema vyksta nuo 2013 m. Įkvėpimo pradėti vykdyti šias veiklas atliekų tvarkytojai sėmėsi iš kaimynių Estijos ir Latvijos, nes pastarojoje šalyje atliekų tvarkymo centrų darbuotojai pamokas ekologijos temomis moksleiviams veda reguliariai. Pasak pašnekovo, daug ko išmokti galima iš Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, kuriose informacija apie atliekų tvarkymą, žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos principus įvairiais lygmenimis yra integruota į mokymo programas.

Nors užsiėmimai ugdymo įstaigose kol kas nėra vykdomi reguliariai, tačiau pasak KRATC atstovo A. Liubinavičiaus, nuolat sulaukiama mokyklų ir darželių užklausų. Reaguodami į šiuos prašymus, atliekų tvarkymo specialistai vaikams veda specialias pamokėles, kuriose pasitelkia interaktyvias priemones, pavyzdžiui, vaizdo įrašus, kompiuterinius žaidimus. Taip pat edukacijos vyksta ne tik klasėse. Pradinių ir vyresnių klasių moksleiviai kviečiami apsilankyti didžiųjų atliekų rūšiavimo aikštelėse, o atliekų tvarkytojai aktyviai prisijungia prie įvairių moksleiviams organizuojamų akcijų.

Pasakodamas apie vedamų užsiėmimų turinį, A. Liubinavičius sako, kad jie pradedami nuo paprasto klausimo – kaip turėtume atsikratyti susidariusiomis atliekomis? „Klausiame vaikų, kur reikėtų mesti pakuotę, likusią suvalgius saldainį. Paprastai tai ne popierius, o plastikas, be to, dažnai išteptas. Tad ar tokią atlieką derėtų mesti į rūšiavimo, ar į komunalinių atliekų konteinerį? Atsakome, kad ši atlieka nėra perdirbama, o ekologine prasme turėtume ją išmesti į komunalinių atliekų konteinerį. Taigi nuo šio paprasto klausimo diskusija gali peraugti iki perdirbimo proceso ir daug kitų svarbių atliekų tvarkymo temų. Tokie užsiėmimai ir aiškinimaisi labai padeda“, – dėsto specialistas.

Stengiasi atsakyti į kylančius klausimus

Pasakodami apie vaikų ir jaunimo bei apskritai visuomenės ugdymą atliekų kultūros tema, specialistai pažymi, kad ne tik turi išsklaidyti susiformavusius mitus ir atsakyti į daug kylančių klausimų, bet ir paaiškinti, kodėl rūšiuoti svarbu.

„Nors atsakymas į klausimą, kodėl reikia rūšiuoti, platus, stengiuosi į jį atsakyti trumpai. Pirmiausia, tai daryti turėtume dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, nes rūšiuodami prisidedame prie taršos mažinimo visame pasaulyje. Svarbu stengtis palikti kuo mažiau užterštą aplinką būsimoms kartoms“, – mintimis dalijasi KRATC atstovas ryšiams su visuomene A. Liubinavičius.

Pašnekovai teigia, kad rūšiavimo procesas gyventojams sukelia ne vieną klausimą. Kartais susimąstyti, kaip rūšiuoti tam tikrą atlieką, turi ir patyrę specialistai, nes kiekviena atlieka skiriasi pagal tai, koks yra draugiškiausias atsikratymo ja būdas. Pavyzdžiui, panaudotas arbatos maišelis, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip lengvai suyrantis popierius, iš tiesų yra pagamintas iš sintetinio pluošto. Todėl, pasak atliekų tvarkytojų, reikėtų aktyviau pasidomėti tolimesnėmis naudojamų daiktų sutvarkymo galimybėmis ir taip ugdyti sąmoningumą.

Ugdymo procesas – bendra atsakomybė

Organizuojant veiklas, skirtas ugdyti vaikų ir jaunuolių rūšiavimo įpročius, pastebima susidaranti paradoksali situacija, kai vaikai žiniomis pranoksta savo tėvus. Už rūšiavimo procesą šeimose dažniausiai atsakingi ir tam skirtomis priemonėmis turi pasirūpinti suaugusieji. Tačiau išklausę atliekų tvarkytojų vedamas edukacines programas, vaikai dažnai tampa supratingesni ir įgyja daugiau atliekų kultūros įgūdžių nei jų tėvai.

KRATC taip pat dalijasi pavyzdžiu, kad nors organizuojami užsiėmimai skirti įvairioms gyventojų grupėms, tačiau populiariausi jie tarp moksleivių. Kalbant apie suaugusiuosius, kurie domisi rūšiavimo, atliekų tvarkymo ar tvarios gyvensenos temomis, jų auditorija maža.

Dėl to specialistai rengia ir visai šeimai skirtus informacinius leidinius, tokius kaip spalvinimo ar užduočių knygelės. Taip siekiama į domėjimąsi atliekų kultūra įtraukti visus šeimos narius, nes pokyčiai ir augantis sąmoningumas priklauso ne tik nuo atliekų tvarkytojų ir pedagogų indėlio, bet ir nuo namuose ugdymui skiriamo dėmesio bei teigiamo tėvų pavyzdžio.

Gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias

Siekdami šviesti visuomenę apie aktualias aplinkosaugos temas, suteikti galimybę prasmingai praleisti laiką ir kartu pasitikrinti savo žinias apie rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų tvarkymą, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) darbuotojai pastaruosius dvejus metus organizuoja „Atliekų kultūros“ egzaminą.

Organizatoriai džiaugiasi, jog ši švietimo priemonė sulaukia didelio žmonių susidomėjimo. Savo jėgas dalyvaudami egzamine gali išbandyti įvairaus amžiaus gyventojai iš visos Lietuvos. Tradicija tampa ir aktyvus ugdymo įstaigų įsitraukimas. Todėl „Atliekų kultūros“ egzaminas yra ne tik prasminga pramoga moksleiviams, bet ir papildo tradicines pamokas mokyklose bei nuo mažens ugdo atliekų kultūros įpročius.

Pasak VAATC atstovų, šis projektas puikiai atskleidžia, kad visos grupės – tiek atliekų tvarkytojai, tiek gyventojai – gali susitelkti ir parodyti, kad gyvendami atsakingai, sąmoningai tvarkydami atliekas ir rūpindamiesi savo aplinka, galime užtikrinti geresnį gyvenimą mums bei ateities kartoms. Tvaresnė aplinka yra tiesiogiai susijusi su mūsų kasdien priimamais sprendimais, kur išmetame atliekas, kiek vartojame ir kaip atsakingai gyvename. Todėl „Atliekų kultūros“ egzaminas suteikia progą pamatuoti savo žinias ir patikrinti, ką gyventojai jau žino, o kur dar reikėtų pasitempti.

Norintys pasitikrinti savo žinias kviečiami ruoštis ir aktyviai dalyvauti kitų metų „Atliekų kultūros“ egzamine. Daugiau informacijos galima rasti apsilankius interneto svetainėje. Čia gyventojai taip pat gali susipažinti su „Atliekų kultūros“ žinynu, kuriame pateikiama aktualiausia informacija, padedanti geriau suprasti atliekų surinkimo sistemą, išmokti geriau rūšiuoti ar sužinoti, kur turėtų keliauti nebenaudojami daiktai.