> Sudervės aikštelė gegužės 7d. nuo 11 iki 13 val. dėl techninių kliūčių nedirbs

>Visos aikštelės ir stotelės DĖK’ui dirba įprastu laiku. 
> Atkreipiame dėmesį, kad prie kai kurių Vilniaus m. aikštelių PAŽYMĖTAS PIKO METAS  www.vaatc.lt/aiksteles/ 
> Kviečiame rezervuoti apsilankymo laiką mažiau lankomose, bet patogiai pasiekiamose aikštelėse: Vilniaus r.  Grikienų kaime, Vilniaus r. Vėliučionių kaime, Lentvario m. Trakų g. 1A. REZERVAVIMO SISTEMOJE www.vaatc.lt/rezervacija
> Atvykus į aikšteles, prašome laikytis reikalavimų ir aptarnavimo tvarkos, kurie pateikti ČIA.
> Tikimės visų supratimo ir pagalbos. Saugokite save ir kitus. 

Ekologai primena išmetamų kaukių mastus: panašu, kad turėsime problemų 500 metų į priekį

Didelis sunaudojamo ir išmetamo plastiko kiekis dar iki pandemijos vertė ieškoti išeičių ir spręsti aplinkosaugos problemas, tačiau dabar situacija gali dar labiau paaštrėti. Kas mėnesį visame pasaulyje yra sunaudojama 129 mlrd vienkartinių iš plastiko pagamintų veido kaukių. Tai reiškia, kad kas minutę išmetame 3 mln tokių kaukių. Mokslininkai skelbia, kad jei visi 446 mln. Europos Sąjungos šalių gyventojų kasdien sudėvėtų po vieną kaukę, tai papildomai sukurtų 1200 tonų pavojingų plastiko atliekų per dieną. Kalbinti pašnekovai tikina, kad veiksmų, siekiant suvaldyti pandemijos padarinius ekologijai, turime imtis jau dabar.

 Kokią kaukę rinktis?

 Kokios kaukės tinkamiausios, norint apsisaugoti nuo koronaviruso bei ką rekomenduoja specialistai, pasiteiravome ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). Raštu pateiktame atsakyme ministerijos atstovai teigė, kad vienos kaukės padeda apsisaugoti nuo aplinkinių, o kitos padeda apsaugoti aplinkinius. Specialistai vienareikšmio atsakymo nepateikė, tačiau pažymėjo, kad respiratorių arba filtravimo kaukių efektyvumas siekia 90–95 proc ir daugiau. Kartu jie yra skirti apsisaugoti nuo aplinkoje esančių teršalų poveikio (pvz., nuo infekcijos sukėlėjų patekimo į kvėpavimo takus įkvėpus mažus ir didelius kietųjų dalelių lašus). Tuo tarpu respiratoriai su vožtuvais nėra tinkami naudoti kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė, nes jie neužkerta kelio dėvėtojo iškvepiamų dalelių patekimui į aplinką. Bene dažniausiai dabar dėvimos vienkartinės medicininės (chirurginės) kaukės barjerą sukuria dengdamos burną, nosį ir smakrą. Šios kaukės skirtos tam, kad dideli iš kvėpavimo takų į aplinką pasklindantys lašeliai ir kūno skysčiai nepatektų ir neužtikštų ant kaukės dėvėtojo burnos ir nosies. SAM atsakyme teigiama, kad būtent šios kaukės atitinka Europos standarte nustatytus reikalavimus. „Kaip alternatyvą žmonės renkasi apsauginį veido skydą, kuris visgi labiausiai naudingas siekiant išvengti viruso poveikio akių gleivinei. Todėl veido skydelis, pakeičiantis apsauginius akinius, yra naudojamas kartu su apsaugine veido kauke. Kalbant apie medžiagines (nemedicinines kaukes), jos suteikia dalinę – 30–40 proc apsaugą. Dėvint iš įvairių medžiagų pagamintas nemedicinines kaukes gali sumažėti kvėpavimo takų lašelių patekimas į aplinką kosėjant, bet iš turimų įrodymų matyti, kad nemedicininės kaukės yra mažiau veiksmingos nei medicininės kaukės. Todėl buvo nuspręsta, kad nebegalima nešioti medžiaginių kaukių, nes jų efektyvumas stabdant viruso plitimą yra labai nedidelis“, – rašoma raštu pateiktame SAM atsakyme.  

Penkiskart daugiau atliekų

Kaip skelbiama Sciencedaily.com, dažnai apsisaugant nuo koronaviruso šiandien naudojamos medicininės veido kaukės, įvairios pirštinės ir kitos priemonės yra vienkartinės bei nėra perdirbamos. Pietų Danijos universiteto tyrimas rodo, kad daugelis koronaviruso pandemijos metu sunaudojamų ir išmetamų kaukių yra iš plastiko mikropluoštų ir poliesterio, todėl išmetus kaukę ne tam skirtoje vietoje ir vykstant plastiko skilimo procesui, pavojingos medžiagos gali patekti ir į aplinką.
Kadangi besitęsiant koronaviruso pandemijai turime naudoti apsaugines priemones, specialistai pažymi, kad svarbu pasirūpinti ir tinkamu jų išmetimu. To svarbą įrodo ir išplatintas ,,Ecoservice“ tyrimas, anot kurio, veido kaukę teisingai – su buitinėmis atliekomis – išrūšiuotų tik kas antras.

Grėsmių daugėja

Šiuo metu specialistai rekomenduoja tinkamai paruošti panaudotą vienkartinę kaukę prieš ją išmetant su mišriomis atliekomis. Kadangi virusas ant daiktų išlieka iki 72 valandų (ilgiausiai ant plastiko, o trumpiau ant guminių pirštinių ar tekstilės), jas rekomenduojama išmesti praėjus šiam laikotarpiui. Išmetant tokią kaukę ją reikėtų įdėti į du maišelius: specialiai joms skirtą bei antrą, kuriame sudedame ir kitas atliekas. To reikia dėl saugumo. Jei apsauginės priemonės būtų galimai infekuotos – jų supakavimas mažina riziką, kad apsauginės priemonės pasklis aplinkoje ar su jomis sąlytį turės žmonės. Į dvigubus maišus patalpintos panaudotos apsauginės priemonės, šiuo metu turi būti išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. VAATC specialistai pastebi, kad šios taisyklės turėtų tapti kasdienybe ir taikoma visoms panašaus pobūdžio atliekoms.

Šis dviejų maišų principas šalinant panaudotas ir galimai infekuotas priemones – kol kas vienintelė išeitis norint sustabdyti tiek galimą viruso plitimą per atliekas, tiek mažinti jų aplinkai keliamas grėsmes. „Išmetus vienkartines kaukes ar kitas atliekas bet kur, jos atsiduria gatvėse, pakelėse, parkuose, pievose, patenka į vandens telkinius. Taip teršiama aplinka, netiesiogiai žalojami gyvūnai, šiems įsipainiojus vienkartinės kaukės gumelėse ir panašiai. Tad prieš išmetant veido kaukes taip pat reikėtų jų virveles perkirpti ar nukirpti, kad jei visgi veido kaukė atsidurtų ant žemės, nekeltų grėsmės įsipinti paukščiams ar gyvūnams“, – teigė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) ekologė Inga Grigaliūnienė.

Nėra sistemos

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius sako, pandemija parodė situaciją, kuriai iki šiol nebuvo ruoštasi. Išmetamų kaukių kiekis yra milžiniškas, tačiau kol kas pasaulyje nėra aiškios praktikos ar sistemos, kaip tokios atliekos turėtų būti surenkamos ir sutvarkomos, ypač įvertinus jų kiekius. T. Vaitkevičius įsitikinęs, jog apie šią vis aiškiau kylančią problemą turėtume kalbėti jau dabar.
„Praktikoje matome keistą situaciją, nes vienkartinės kaukės, kurios turi aiškias dėvėjimo rekomendacijas, tapo tarsi daugkartinėmis. Žmonės neretai jų tiesiog nekeičia. Tai rodo, kad apie vienkartines kaukes reikia drąsiai kalbėti tiek vertinant jų apsauginį poveikį, tiek ir pažymint jų poveikį aplinkai. Nesiimu lyginti daugkartinių ir vienkartinių kaukių. Apie tai turėtų pasisakyti mokslininkai, tačiau aplinkosauginiu požiūriu, kaukių, kaip ir bet ko kito atžvilgiu, yra taikoma įprasta taisyklė – vengti vienkartinių daiktų“, – kalbėjo VAATC direktorius. Kaip dar vieną problemą jis įvardijo galimai užkratu infekuotų atliekų surinkimą ir jų tvarkymą atskirai nuo mišrių atliekų. „Kai tik prasidėjo pandemija, niekas nežinojo, ką reikia daryti su tokiomis atliekomis. Tuo metu buvo idėjų, kad reikia užtikrinti atskirą medicininių kaukių ir kitų apsaugos priemonių surinkimą. Tam būtų reikėję ne tik atskirų konteinerių, bet ir atskiros surinkimo sistemos, kas pareikalautų didelių investicijų ir ilgo pasiruošimo.

Tuo metu niekas nenumanė, kaip ilgai tęsis pandemija, tad nebuvo aišku, ar būtų spėta tą sistemą sukurti, o ir iškilo klausimas, kur dėti tokius atskirai surinktų atliekų kiekius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei gautas tarptautinių organizacijų išvadas, jog ant daiktų esantis virusas nesant sąlyčio su juo pavojaus nekelia, sumanymo buvo atsisakyta“, – atvirai sakė VAATC direktorius. Pašnekovo teigimu, nors atliekų tvarkytojai susitvarkė su pandemijos keltais iššūkiais, tačiau problemą vis dar reikia spręsti. „Jei iš pradžių visi pajėgumai ir dėmesys buvo skiriamas koronaviruso pandemijos suvaldymui, žmonių sveikatos užtikrinimui, dabar jau aišku, kad su šia nauja realybe turėsime gyventi ir turime atkreipti dėmesį ir į aplinkosaugą. Kaukes dėvėsime dar ilgai, tad nekalbėti apie visus pandemijos aspektus negalime. Šiuo metu vienkartinės apsaugos priemonės kartu su kitomis iš mišraus komunalinio srauto išskirtomis perdirbimui netinkamomis, tačiau degiomis atliekomis keliauja į deginimą. Tai leidžia sutvarkyti šias priemones, gauti energetinę naudą, bet klausimai dėl jų tvarkymo bendrame atliekų sraute saugumo ir didžiulių plastiko kiekių naudojimo pagrįstumo išlieka.Jei vis dėlto turime rinktis vienkartines kaukes, turime galvoti ir apie sistemą, kuri padėtų sumažinti poveikį gamtai ir grėsmes atliekų tvarkymo sistemai“, – problemą iškėlė T. Vaitkevičius.

Nereikėtų nuvertinti ir medžiaginių kaukių?

Tam, jog reikia sukurti medicininėms kaukėms ir kitoms panašioms atliekoms rinkti bei sunaikinti sistemą, pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos miškų ir ekologijos fakulteto aplinkos ir ekologijos instituto direktorė prof. Laima Česonienė. „Kol kas apie ekologiją nekalbame, nes yra didesnė problema – pats virusas ir jo suvaldymas. Kai bus suvaldyta ir nereikės galvoti apie gyvybes, turėsime atsižvelgti ir į ekologinę to pusę. Reikės išsiugdyti naujus įpročius. Tai globali problema, kuri aktuali ne tik Lietuvoje. Vienkartinės veido kaukės yra pagamintos iš polistereno, polikarbonato, politeleno, polipropileno ir tai yra neaustinės medžiagos, o plastikas, kuriam suirti reikia apie 450 – 500 m. Tai reiškia, kad tiek metų į priekį turėsime problemų, jei nebus ieškoma išeičių jau dabar“, – kalbėjo profesorė.

Prof. L. Česonienė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios sistemos nėra ir kitose pasaulio šalyse. Vokietijoje, kuri įvedė reikalavimą uždarose patalpose ir viešajame transporte dėvėti tik medicinines kaukes ir respiratorius, panaudotos vienkartinės kaukės taip pat išmetamos su mišriomis atliekomis. Tačiau VDU Žemės ūkio akademijos miškų ir ekologijos fakulteto aplinkos ir ekologijos instituto direktorė prieštarauja, kad tik medicininės kaukės ar respiratoriai gali suteikti tinkamą apsaugą nuo viruso. „Yra daug mokslinių publikacijų, kuriose rašoma, kad medžiaginės kaukės taip pat gali sumažinti infekcinių lašelių filtracijos poveikį. Tarša sklinda lašeliais, todėl smulkių ir mažesnių nei KD10 / PM10 (mažesnės nei 10 mikronų) dalelių filtravimo audinių sluoksniai parodė puikų efektyvumą. Yra ištirta, kad keli tankaus audinio sluoksniai suteikia 86,4 proc apsaugą. Medvilninės kaukės yra kiek mažiau efektyvios nei medicininės, bet čia svarbus ir ekologijos vaidmuo bei tai, kad nemažai žmonių vietoje daugkartinių kaukių ir kitų apsaugos priemonių tą pačią vienkartinę veido kaukę naudoja daug kartų.

Medicininės kaukės apsauga nebus efektyvi, jei žmogus ją naudos savaitėmis, nedezinfekuotomis rankomis lies veidą ar netinkamai užsidės pačią kaukę. Tokiu atveju kur kas veiksmingiau bus laikytis atstumų, dezinfekuoti rankas, neliesti veido bei dėvėti švarią medvilninę tankaus audinio ir bent trijų sluoksnių veido kaukę“, – pasakojo profesorė.

Ekologų siūlomi sprendimai

VDU dėstytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvoje kol kas nėra duomenų, kiek kaukių išmetame ir kokių šių apsaugos priemonių dėvėjimo tradicijų laikosi visuomenė, kitose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad retas ne tik žino, kaip reikėtų tinkamai dėvėti veido kaukę, bet ir keičia ją kur kas rečiau nei nurodo specialistai. Pasiteiravus, kokia būtų išeitis ir kokias praktikas įvardija kitose šalyse diskutuojantys ekologai, prof. L. Česonienė užsiminė apie sistemą, kuri leistų saugiai surinkti šias atliekas bei būtų atsižvelgta į taršą. „Naudodami vienkartines veido kaukes vien per parą galime sugeneruoti 5,5 tonos plastiko. Sąmoningumas reikštų atsakingą kaukės dėvėjimą. Ji turi būti gerai prigludusi prie veido, nedėvima nuolat, tinkamai prižiūrima ir išplaunama. Audinys taip pat turi būti ypač tankus.
Medicinines plastikines kaukes siūlau palikti medikams, kurie tiesiogiai dirba su virusu. Mes galėtume tinkamai dėvėti medžiagines kaukes ir laikytis kitų būtinų apsaugos priemonių. Vietoje guminių pirštinių galima tinkamai dezinfekuoti rankas, dažnai jas plauti ir laikytis saugaus ir galbūt didesnio nei 2 metrų atstumo“, – pažymėjo profesorė.