Ekologiškas gyvenimo būdas tarsi autentiška kelionė į save

Modelis Julija Steponavičiūtė į tvarumo kelią pasuko jau nuo 13-os metų: ekologiškas gyvenimo būdas tarsi autentiška kelionė į save  (21) Projektas „Atliekų kultūra“ 2021 m. sausio 26 d. 10:05 aA Julija Steponavičiūtė savo tvarumo kelią pradėjo gan anksti. Jau trylikos ji žinojo, kaip tvarkingai rūšiuoti šiukšles, o įtraukęs modelių pasaulis ir galimybė keliauti, padėjo atrasti dar daugiau būdų gyventi ekologiškiau. Apie savo kelią į ekologiškesnį gyvenimą ir lengvai pritaikomus gamtai draugiškesnius kasdienius įpročius, Kitchen Julie tinklaraščio kūrėja dalinasi šiame interviu.

– Kas Jums yra tvarumas, tvarus gyvenimas?

– Tvarumą sieju su sąmoningumu. Kai iš tikrųjų suvoki aplinką, pasaulį, pažvelgi į jį plačiau, tuomet pastebi ir tai, ką norėtum keisti. Pirmuosius žingsnius gali žengti tik tuomet, kai tvarumo esmę suvoki pats, o ne tada, kai tau kažkas ją įbruka. Apskritai man tvarumas siejasi su lengvumo emocija. Kai peržvelgi savo daiktus, kasdienio gyvenimo principus, rodos, net asmeniniame gyvenime atsiranda daugiau šilumos, nes pasaulio nebeapkrauni papildomomis problemomis, mažiau jį terši.

– Nuo ko prasidėjo Jūsų tvarumo kelias?

– Jis prasidėjo gan anksti, kai man buvo 13 metų. Kadangi augau su seneliais, mano močiutė, kai tik į Lietuvą atėjo pirmoji atliekų rūšiavimo banga, pradėjo tai daryti, o tuo pačiu, žinoma, ir aš. Prie tolimesnių žingsnių prisidėjo ir modelio darbas, nes daug keliaudama mačiau, kaip kitos šalys vis labiau pritaiko perdirbtas medžiagas. Pradėjau šiuos pokyčius pastebėti, domėtis globaliniu atšilimu, o grįžus gyventi į Lietuvą, šie klausimai kaip tik buvo pradėti aktyviau kelti visuomenėje. Ėmiau dar daugiau domėtis ir pritaikyti, kaip aš galiu sumažinti plastiko kiekį savo buityje. Manau, kad tvarumas yra toks dalykas, kurį tu gali priimti tada, kai natūraliai ateina poreikis. Jei bandysi keisti įpročius iš bandos jausmo ar neturėdamas bazinės priežasties, tai ilgai netruks.

– Kaip manote, ar neretai mes įvairiais daiktais bandome užpildyti tuštumą gyvenime, tarsi nupirkti tą trūkstamą meilės sau jausmą?

– Savo kailiu esu tą patyrus. Kai pradėjau intensyviau dirbti modeliu, ėmiau justi apkrovą nuo daiktų, vartotojiškumo. Taip atėjo laikas pokyčiui – pradėjau vertinti atsakingą madą, pirkti mažiau daiktų, bet tokių, kurie tarnautų ilgiau. Taip pat jais mainytis, perparduoti. Ir apskritai, kiekviename žingsnyje galvoti, ką galima padaryti kitaip. Vis dar pastebiu, jei gyvenime sunkesnis etapas, norisi kažkuo tai atsverti. Tuomet atsisuki į daiktus, apsipirkinėjimą. Dabar turiu taktiką, jei noriu kažką įsigyti, leidžiu sau panaršyti, bet neperku iš karto. Pravėdinu namus, gerai išsimiegu, tiesiog leidžiu sau pabūti su tuo noru, bet neleidžiu impulsyviam pirkimui užpildyti tą vidinę tuštumą. Ypač dabar, kai leidžiame tiek laiko namuose, tikrai galima nuodugniai peržiūrėti spintas ir apskritai šiuo metu pakanka tiek nedaug – jaukios aplinkos, įtraukiančių filmų bei ramybės mintyse.

– Ar tvarumas – kelio dalis į savo autentiškumą?

– Manau, kad taip. Kai balansas viduje, jis atsispindi ir išorėje – juk nebereikia tiek daiktų užkimšti vidinę tylą. Taip susiformuoja tvarumas ne tik buityje, bet ir mintyse. Kaip prieš 3 metus grįžau gyventi į Lietuvą, pradėjau ieškoti daugiau ramybės, saviugdos būdų, taip gyvenime atsirado joga, meditacijos, daugiau laiko praleisdavau gamtoje. Tad matau sąsajas tarp laikotarpių, kai ėmiau dar giliau domėtis ekologija, ir sąmomingumo praktikom – tai ėjo koja kojon. O natūralus, organiškas perversmas manyje vis labiau ėmė atsispindėti ir kasdienybės pasirinkimuose.

– Papasakokite daugiau, kokie Jūsų kasdienybės sprendimai padeda tai įgyvendinti.

– Visų pirma, jau prieš 4 metus pradėjau naudoti menstruacinę taurelę, nes moteriški higienos reikmenys sugeneruoja labai daug atliekų. Tuomet kitas lengvai įgyvendinimas žingsnis – daugkartinio naudojimo maišai. Stengiuosi su savimi visuomet turėti drobinį maišą, net, kai einu į drabužių. parduotuvę. Juk juose gaunami maišai – tai papildomų šiukšlių generavimas. Lygiai taip pat ir apsiperkant maisto parduotuvėje. Dėl to automobilio durelėse visuomet laikau maišiukus sveriamiems produktams.
Taip pat renkuosi ekologiškas valymo priemones. Pavyzdžiui, šepetėlius valymui iš ekologiškų medžiagų, su natūraliais šereliais; šluostes – suyrančias, kurios susikompostuoja; koncentruoto valymo skyčio kapsules, kurios suyra vandenyje. O kai atšyla orai, labai mėgstu lankytis turguose. Tuomet pasiimu pintą krepšį, sandarias dėžutes, stiklainius. Ir kai apsiperku, prašau, kad mano perkamus produktus dėtų į mano atsineštas talpas. Taip ne tik prisidedi prie ekologiškesnio gyvenimo kūrimo, bet ir grįžus namuose nebereikia papildomai dėlioti įsigytų prekių – belieka jas susidėti į šaldytuvą. Dar vienas itin šiuo metu aktualus patarimas – kaip panaudoti po gautų siuntinių atlikusias dėžes? Jų neišmetu, o panaudoju dovanų įpakavimui ar savo ruošiamų siuntinių siuntimui. Tai paprasti kasdieniški pasirinkimai, kuriuos lengvai gali įgyvendinti kiekvienas.

– Jeigu žmogus tik pradėjo domėtis tvaresniu gyvenimo būdu – nuo ko jam siūlytumėte pradėti?

– Rekomenduoju perskaityti Bea Johnson knygą „Namai be atliekų“ (leidykla „Dvi Tylos“). Joje kaip vienas pagrindinių zero waste gyvenimo būdo principų yra įvardijamas antrinis daiktų panaudojimas. Tokiu būdu apribojame perteklinį vartojimą, sumažiname išteklių eikvojimą ir pratęsiame daiktų tarnavimo laikotarpį. Taip pat verta pažiūrėti filmą „Tikroji kaina“ („The true cost“), kuriame yra atskleidžiama, kas slypi už greitosios mados kūrimo durų.
O kalbant apie naujų įpročių kūrimą – vienas lengviausiai į kasdienybę integruojamų dalykų yra maisto daugkartiniai maišiukai. Verta įsigyti vieną didesnį krepšį, kuriame nugultų visos prekės ir keletą mažesnių maišelių svėrimui. Šiuo metu jų galima įsigyti ne vienoje vietoje („Nula“, „Urban Earth Lovers Lietuva“ ir kt.), tad suformuoti naują apsipirkimo rutiną bus nesunku.

– Į išvardintą sąrašą būtų galima įtraukti ir tik ką Jūsų išleistą knygą, juk joje nugulė net visas atskiras skyrius apie sąmoningą buitį?

– Taip, jame kalbu apie tvarumo principus, kuriuos lengva adaptuoti kiekvienam. Smagu matyti, kiek daug teigiamų pokyčių šiuo metu vyksta. Juk vieno žmogaus naujas įprotis gali įžiebti impulsą kitam ir taip užsukti pokyčių ciklą. O juos kurti, kad ir savoje virtuvėje, galima labai lengvai – tiesiog pradėti nuo mažesnio išmetamo nesunaudoto maisto kiekio ir bandymų prailginti jų vartojimo laiką. Pavyzdžiui, atliko fetos? Paruoškite druskos tirpalą: sandariame indelyje įdėkite nesuvalgytą festos gabaliuką gerai pasūdytame vandenyje – taip laikomas jis dar ilgai nesudžius. Fermentinį sūrį ilgiau naudoti galėsite, jei laikysite jį bičių vaško drobelėje, nes ji leidžia kvėpuoti. Taip galite laikyti ir parmezaną, ir kitas sūrio rūšis, nes tokia drobelė praleidžia tiek oro, kiek reikia, jis cirkuliuoja ir dėl to sūris nepelyja bei nesudžiūna.
Jei norite ilgiau mėgautis vynuogėmis ar morkomis, šviežumą pavyks išlaikyti jas laikant sandariame inde, kuriame būtų tiek vandens, kad laikomi produktai būtų apsemti. Tiesa, morkas laikyti reikėtų neskustas – taip jos dar ilgai išliks šviežios bei traškios. Na, ir dar viena gudrybė, jei mėgstate prieskonines žoleles – sandaraus maisto indelio dugną išklokite popieriniu rankšluosčiu ir apšlakstykite vandeniu – pamatysite, nuo šiol jos taip greitai nebesuvys.

– O kaip atrodo jūsų karantino šaldytuvas?

– Kadangi patiriame nebe pirmą karantiną, susikurti savo sistemą vis lengviau. Namuose, kaip ir visi, praleidžiu žymiai daugiau laiko, tad galima nuolat peržiūrėti šaldytuvo turinį ir palaikyti jame nuolatinę tvarką. Iš tiesų, šis etapas taip pat padėjo dar labiau suprasti mitybos svarbą – ji turi būti kuo įvairesnė. Ir stengiuosi neapsipirkinėti parduotuvėse – dažniausiai užsisakau pakankamai daug maisto į namus ir, kol jo neišnaudoju, daugiau nieko neįsigiju. Taip pilnas šaldytuvas tik senka, senka. Tuo pačiu, galima sakyti, galiu pasidaryti iškrovą ir tenka gerai pasukti galvą, ką pasigaminti iš likučių.
Jei pas jus užsigulėjo raudonųjų lęšių, morkų, bulvių ir dar keli ingredientai, nesunkiai galite lengvai pasigaminti raudonųjų lęšių troškinį. 3-4 porcijos pagaminti užtruksite 30 minučių.

Troškiniui:

• 1 stiklinė (apie 200g) raudonųjų lęšių (skaldytų arba pilnų)
• 350 g bulvių
• 2-3 morkos
• 2-3 šalotiniai svogūnai (galima naudoti įprastą šviesų svogūną)
• 5 česnako skiltelės
• 2 valg. š. pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus
• 1 litras arba daugiau daržovių sultinio
• dosnus žiupsnis maltų kalendros sėklų
• 1/2 arb. š. malto kumino
• 1/4 arb. š. malto džiovinto imbiero
• jūros druskos pagal skonį
• sauja šviežių krapų, šviežių petražolių ir svogūno laiškų
• kelios riekelės marinuotų jalapenų
• grietinės arba jogurto patiekti Nulupkite morkas, svogūnus ir česnaką.

(1 stiklinė – 250ml, 1 valgomasis šaukštas – 15ml, 1 arbatinis šaukštelis – 5ml).

Morkas ir bulves supjaustykite mažesniais gabalėliais. Susmulkinkite šalotus (šalotinius svogūnus) su česnaku. Įkaitinkite vidutinio dydžio puodą, įpilkite aliejaus ir subėrę svogūnus su česnakais pakepinkite kol suminkštės ir pradės skrusti. Suberkite kalendrą ir kitus prieskonius, trumpai pakepinkite kol pradės skleisti aromatą, tuomet suberkite bulves su morkomis bei lęšius. Švelniai pasūdykite, supilkite sultinį, uždenkite dangčiu. Leiskite troškiniui užvirti, sumažinkite kaitrą ir troškinkite 25 minutes arba kol suminkštės daržovės, o lęšiai suvirs į kreminę masę. Jei matote, kad troškinys tampa per tirštas, įberkite dar sultinio arba vandens. Troškiniui išvirus, pasūdykite pagal skonį. Patiekite su grietine arba jogurtu, apibarstytą gausiu kiekiu švežių žolelių bei smulkintais marinuotais jalapenais. Skanaus!

– Kaip manote, ar mažas įprotis gali prisidėti prie didelių pokyčių?

– Taip, nuo to viskas ir prasideda! Būtent mažas žingsnis ir veda prie didelių pokyčių, nes nedideli, bet užtikrinti veiksmai, padeda įvykti tikriems virsmams.

Daugiau įkvepiančių ir naudingų straipsnių apie tvarų gyvenimo būdą Jūsų laukia DELFI rubrikoje „Atliekų kultūra“, o Jūsų idėjos, pasiūlymai ir klausimai visuomet laukiami el. paštu info@vaatc.lt arba feisbuko paskyroje „Atliekų kultūra“.