Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Iššūkis rūšiuojant atliekas – nepasiklysti informacijos gausoje

Ar jau sekate „Atliekų kultūrą“ socialiniuose tinkluose? Šio informacinio projekto komanda kasdien gauna įvairiausių klausimų atliekų tvarkymo tema: Kaip rūšiuoti kempines indams plauti? Kur išmesti nagų lako buteliukus? Termometrus? Teniso kamuoliukus? Kur turėtų keliauti panaudotos elektroninės cigaretės? Pasiteiravome Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro specialistų, kaip nepasiklysti atsakymų gausoje ir sėkmingai juos pritaikyti.

Dauguma Lietuvos gyventojų tiki atliekų rūšiavimo svarba bei stengiasi tai daryti, nėra abejonės. Per pastarąjį dešimtmetį kelis kartus išaugo ne tik stiklo ir plastiko pakuočių, bet ir kitų rūšiuojamų atliekų kiekiai. Keblesnė tema – rūšiavimo kokybė. Pakuotėms skirtuose konteineriuose nuo 20 iki 50 proc. visų atliekų yra išrūšiuotos netinkamai. Apie 30 proc. atliekų, kurios atsiduria mišrių buitinių atliekų konteineriuose, ten pakliūti neturėtų. Vilčių, kad situacija pagerės ir gyventojams kils mažiau klausimų dėl atliekų tvarkymo, teikia šiuo metu Lietuvoje pradedama diegti daniškoji atliekų rūšiavimo sistema.

„Vis nepavyksta rasti aiškaus atsakymo, kur turėtų būti išmetama pakuotė nuo duonos ar kitų produktų, kuri yra pusiau popierinė, pusiau plastikinė“, – rašo Ieva.

„Kur turėčiau išmesti pasibaigusį tušą akims?“, – atsakymo ieško Donata.

„Ar galima į popieriaus atliekas mesti tik vandeniu sušlapintą, ne riebalais ar kuo kitu išterliotą rankšluostinį popierių. Aš tokį popierių metu į konteinerį popieriui, o išpurvintą – į bendras. Kaip turėtų būti iš tikrųjų?“, – pasitikslino Mindaugas.

Aplinkosaugos specialistą Marių Banaitį, kaip ir jo kolegas iš Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC), klausimais nelengva nustebinti.

„Nors ir atrodo, kad jie yra specifiniai, dauguma klausimų lengvai išsprendžiami atliekų tvarkymo sistemos rėmuose. Viena iš aiškiausių užduočių gyventojams – iš mišraus atliekų srauto atskirti ir išrūšiuoti pakuotes. Jos turi būti tuščios (be likučių ir skysčių), atskirtos pagal medžiagas ir nepavojingos“, – paaiškino M. Banaitis.

Įsiminus tai, blakstienų tušo pakuotę lengva ranka galim švystelėti prie plastiko atliekų, kaip ir duonos pakuotės plastikinę dalį. Popierinė pakuotės dalis keliauja į popieriaus konteinerį, o rankšluostinis popierius, kuris nėra pakuotė – prie mišrių atliekų.

Aplinkosaugos specialistas ragina nepamiršti ir fakto, kad išmesdami pakuotes į mišrių atliekų konteinerius, gyventojai antrą kartą sumoka už jų išvežimą ir tvarkymą. Pirmą kartą už pakuočių (ir perdirbamų, ir neperdirbamų) sutvarkymą pirkėjai sumoka pirkdami supakuotos maisto ir ne maisto produktus.

„Ar galiu į rūšiuojamų atliekų konteinerį mesti aliuminio tūbeles nuo plaukų dažų?“, – klausia Agnė.

„Kur mesti katino kraiko dėžutės turinį?“, – dvejoja Jurgita.

„Turime tuščią pakuotę su nedideliu priemonės, naudojamos indaplovėje, likučiu. Ar užtenka talpą praplauti ir išmesti prie plastiko atliekų, ar derėtų atvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietą?“, – atsakymo tikisi Augustė.

M. Banaitis sako, kad atsakymus į dalį klausimų rasti paprasta atidžiai apžiūrėjus produktą bei jo pakuotę. Įprastai pats gamintojas būna įvertinęs galimus pakuotės sutvarkymo būdus ir juos pažymi, pavyzdžiui, patalpina ženklą, nurodantį, kad pakuotės negalima išmesti į konteinerius, medžiagos negalima pilti į nuotekų sistemą ir panašiai. Kuo gamintojas atsakingesnis ir pakuotė kokybiškesnė, tuo aiškiau pateikiamos rūšiavimo gairės. Į tai verta atkreipti dėmesį ir prieš perkant.

„Sunaudojus priemonę, kiek tai įmanoma, ieškokite draudimą išmesti atliekas žyminčio ženklo. Jei tokio ženklo nėra, pakuotę išmeskite į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį.

Jei pakuotėje lieka medžiagos, kurios sunaudoti negalima, taip pat jeigu ant pakuotės yra ženklas, draudžiantis išmesti į konteinerį, ją pristatykite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ar tiesiogiai kitiems atliekų tvarkytojams. Rekomenduotume į aikšteles atvykti sukaupus didesnį kiekį aikštelėse priimamų atliekų“, – pabrėžė aplinkosaugos specialistas.

„Koks tikslas rūšiuoti neperdirbamas pakuotes? Kad darbuotojai turėtų daugiau darbo perrenkant atliekas?“, – klausia Jurgita.

„Jei žinau, kad neperdirbs, ką išrūšiuosiu, tai išmetu prie bendrų?“, – savą rūšiavimo logiką aiškina Andrius.

„Jei sulūžęs žaislas yra plastikinis, metu prie plastiko, nors tai ir ne pakuotė. O gal kartais perdirbs?.. Širdis neleidžia išmesti prie bendrų“, – rašo Vilija.

Į atliekų tvarkymą M. Banaitis kviečia žvelgti pragmatiškiau ir nukreipti turimas atliekas ten, kur prašo atliekų tvarkytojai. Kai sistemą kiekvienas interpretuoja savaip, sunku tikėtis rūšiavimo kokybės.

„Rūšiuojant reikėtų vadovautis taisyklėmis, o ne jas interpretuoti. Dar svarbiau yra atsakingumas apsiperkant. Svarbu rinktis praktiškus ir ilgaamžius daiktus, o ne vien pagal pakuotės grožį“, – akcentavo aplinkosaugininkas.

Kai kurie „Atliekų kultūros“ sekėjų klausimai atskleidžia „svajavimą“ (ang. „wishcycling“) – rūšiavimą, kai atliekos metamos į rūšiavimui skirtus konteinerius tikintis, kad jos bus perdirbtos, nors tokios atliekos konteineryje nėra laukiamos. To pavyzdys – bet kokių plastiko atliekų, netgi vienkartinių medicininių veido kaukių metimas į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius, nors kaukės – nei pakuotė, nei gali tapti žaliava naujiems gaminiams.

Kartais žmonės pasimeta tarp skirtingų rekomendacijų, aptiktų įvairiose atliekų tvarkytojų interneto svetainėse, viešuose pranešimuose ar nuorodose ant konteinerių. Nors daugumoje savivaldybių pagrindinės rūšiavimo gairės panašios, kiekviena jų pati tvirtina atliekų tvarkymo taisykles ir aprašo skirtingas sąlygas, kaip turi būti vykdomas rūšiavimas ir kokias atliekas galima mesti į konteinerius.

Todėl sudvejojus, reikėtų vadovautis rekomendacijomis, galiojančiomis gyvenamoje teritorijoje ir skelbiamomis savivaldybių arba regioninių atliekų tvarkymo centrų.

Kaip pristatyti asbesto atliekas? Kiek kainuos jų priėmimas? – pasipila skambučiai į VAATC pavasarį ir vasarą.

Ar priimate padangas? – teiraujasi padangų keitimo laikotarpiu.

Kaip priduoti remonto atliekas? – klausia atsinaujinantys namus.

Su žmonėmis, ieškančiais atsakymų į tokius ir panašius klausimus, bendrauja VAATC Biuro administratorė Agnė Kanapeckienė. Didžioji dauguma skambučių susiję atliekomis, kurios laukiamos arba nelaukiamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

„Dauguma klausia to, ką jau žino ir nori gyvo patvirtinimo, kad situacija nepasikeitusi. Dėl to neverta nerimauti – mes nuolat atnaujiname ir tiksliname informaciją VAATC internetiniame puslapyje.

Žinoma, yra gyventojų, kurie nesinaudoja internetu. Suteikusi dominančią informaciją tuo pačiu atkreipiu dėmesį į dalykus, kuriuos kartais mūsų klientai primiršta, pavyzdžiui, kad atvežamas baldų atliekas būtina išrinkti, o už mokamas paslaugas atsiskaityti galima tik banko kortelėmis – tiek didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tiek sąvartyne“, – pasakojo A. Kanapeckienė.

Skambinančius pirmadieniais kartais tenka raminti – apsitvarkę savaitgalį ir nepasitikslinę darbo grafiko internete, žmonės nuvyksta į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir nemaloniai nustemba išvydę užrakintus vartus.

Ar paimate iš namų nebereikalingus senus baldus? – teiraujasi skambinantieji.

Ar galiu išsinuomoti konteinerį statybinėms atliekoms? – tikslinasi planuojantys remontą.

Kodėl Vilniuje nepriimate žaliųjų atliekų? – nuskamba klausimai su priekaišto gaida.

„Labai dažnai žmonėms atrodo, kad regioninis atliekų tvarkymo centras turėtų teikti visas įmanomas paslaugas, susijusias su atliekų tvarkymu, patogiausioje kiekvienam vietoje ir patogiausiu būdu, bet tai juk neįmanoma. Atliekų tvarkymas vykdomas remiantis griežtomis taisyklėmis, tam yra skirtos tik tam tikros vietos, gali būti tvarkomos tik tam tikros atliekos ir tik tam tikrais kiekiais. Apie tai išsamiai skelbiame internetiniame puslapyje www.vaatc.lt „ – paaiškina pašnekovė.

Pažymėtina, kad klausimus apie atliekų tvarkymą specialistams galima užduoti ne tik telefonu, bet ir elektroniniais laiškais ar „Atliekų kultūros“ facebook paskyroje. Atsakymus į įdomiausius ir aktualiausius iš jų galima rasti dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltyje. Neretai jie įkvepia ir diskusijoms internetiniuose tinkluose.

A. Kanapeckienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad netikėti ar ypač dažnai pasikartojantys klausimai neretai tampa pagrindu rengiant kasmetinio „Atliekų kultūros“ egzamino klausimus. Taigi, domėjimasis skelbiama informacija gali būti gera atspirtis šiam egzaminui besiruošiantiems.

Šiais metais egzaminas planuojamas balandžio mėnesį, bet pasitreniruoti atsakant į praėjusio egzamino klausimus galima tuoj pat: https://www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/

„Ar dėl informaciją apie picos dėžių rūšiavimą galioja kaip bendra taisyklė visoje Lietuvoje? Pastebėjau, kad informacija ant konteinerių skirtinguose miestuose nesutampa?“, – stebisi Angelina.

Tikimasi, kad rūšiavimą Lietuvoje palengvins šiuo metu diegiama daniškoji atliekų tvarkymo sistema, sėkmingai veikianti Danijoje ir Švedijoje bei sulaukianti didelio Europos Komisijos susidomėjimo. Esminis jos principas – tuo pačiu simboliu ženklinama ir pakuotė, ir konteineris, į kurį pakuotė turi būti metama rūšiuojant.

Nors piktogramos bei jų dizainas adaptuoti Lietuvoje, galutiniam patvirtinimui jos buvo siunčiamos į Daniją ir sistemą kuruojančią Švediją. Taip užtikrinamas sistemos nuoseklumas ir galimybė atliekas vienodai kokybiškai rūšiuoti nepaisant valstybių ribų.

„Lietuva – nedidelė šalis, žmonės yra mobilūs. Matant kiekvienoje savivaldybėje vis kitokius atliekų surinkimo vietų ženklinimus tampa pakankamai sudėtinga suprasti, kur ir ką rūšiuoti, kokio elgesio iš jų tikimasi.

Informacijos įvairovės apie pageidaujamą elgesį su atliekomis problema būdinga visos Europos Sąjungos mastu, tad šios problemos gylį mūsų šalyje sudėtinga paneigti.

Įvedus piktogramų sistemą galima išvengti atskirų visuomenės informavimo kampanijų vykdymo kiekvienoje savivaldybėje ir išlaidų vis naujų ženklinimo sistemų kūrimui“, – neabejoja VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

VAATC stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų aikštelės, kurių Vilniaus regione yra 18, bus pirmieji daniškosios sistemos naudotojai – piktogramos jau yra gaminamos ir artimiausiu metu bus pritvirtintos prie atliekoms surinkti skirtų konteinerių