Kodėl paaštrėjo nemalonūs kvapai ore? – tokį klausimą kelia Kazokiškių, Vievio ir Elektrėnų seniūnijų gyventojų atstovai. Jie gręžiasi į Kazokiškių sąvartyno pusę. Tuo tarpu Vilniaus regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną eksploatuojanti bendrovė „VAATC“ vertina situaciją ir imasi papildomų veiksmų, kad sumažintų grėsmes gyventojų aplinkai.
Prieš kelias savaites sąvartyne apsilankė vietos valdžios, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento bei gyventojų atstovai. Gyventojai ragina nutraukti darbus, dėl kurių, jų manymu, prasti kvapai tapo stipresni. Su kokiais darbais sąvartyne tai galėtų būti susiję? – teiraujamės „VAATC“ direktoriaus T. Vaitkevičiaus.
Darbas su atliekomis yra įprastinė sąvartyno veikla. Deja, šiuo metu poreikis šalinti atliekas sąvartynuose yra išlikęs ir atliekų šalinimo paslaugą, tame tarpe ir Elektrėnų savivaldybės gyventojams bei verslams, privalome teikti siekdami užtikrinti atliekų sutvarkymą.
Natūralu, kad kaupe laikomos atliekos skleidžia kvapą. Kvapą skleidžia ir sąvartyne esantys nuotekų valymo įrenginiai. Šių kvapų sklidimo valdymas vienas iš didžiausių uždavinių, kuriam spręsti dedame tikrai daug pastangų. Puikiai suprantame nepatiklų gyventojų požiūrį į sąvartyną, kas, viena vertus, tampa paskata minėtoms pastangoms, kita vertus, neretai yra sąvartyno apauginimo mitais pasekmė. Pavyzdžiui, yra absuliučiai niekuo nepagrįsti teiginiai, kad neva teisės aktai įpareigoja sąvartyną uždaryti artimiausiu metu ir tai neskatina juo rūpintis. Sąvartynas bus eksploatuotojamas dar ilgą laiką – tol, kol jis bus užpildytas, galų gale, net ir jį uždarius, bus būtina prižiūrėti kaupus, valyti sąvartyne susidariusias nuotekas ir taikyti priemones kvapams valdyti. Tad dedame nuolatines pastangas, kad sąvartyno apylinkėse gyvenantys žmonės būtų apsaugoti nuo sąvartyne, kuris eksploatuojamas jau daugiau nei 15 metų, susidarančių kvapų.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis sąvartyne nevyko nieko išskirtinio, kas būtų galėję lemti kvapų paaštrėjimą – naujų sąvartyno sekcijų statyba vyksta nuo kovo mėnesio, o ruošdamiesi galutinai uždengti atliekas užpildytose sąvartyno sekcijose atliekų kaupų šlaitus lyginame nuo gegužės pabaigos. Nepaisant to, pastarosiomis savaitėmis gauname pranešimus apie intensyvius gyventojus pasiekiančius kvapus. Nurodoma, kad intensyvesnius kvapus gyventojai pajaučia vėlai vakare, apie 22 val, net kai visi darbai sąvartyne baigiasi 16 val, iki kito ryto sustoja statybos darbai, o sąvartyne esantys nuotekų valymo įrenginiai sustabdomi. Kita vertus, ir minėto apsilankymo metu, kai darbai buvo vykdomi visa apimtimi, gyventojai pripažino, kad tuo metu buvę kvapai neturėtų kelti grėsmės jų gyvenamosiose vietose. Kaip bebūtų, imamės papildomų priemonių sąvartyno kvapams valdyti ir šalinti bet kokias jų sklidimo rizikas, tame tarpe ir sustabdėme šlaitų lyginimo darbus.
Ar minimą kvapų pokytį jaučiate pats? Ką sako sąvartyno darbuotojai?
Vykdamas į sąvartyną, specialiai pastarosiomis dienomis prasuku pro Elektrėnus. Buvau tiek ryte, tiek dieną, tiek vakarop – tačiau labiau pasitikiu čia dirbančių darbuotojų vertinimais.
Darbuotojai, kurių dalis gyvena aplinkinėse vietovėse, įsitikinę, kad erzinantys kvapai – ne sąvartyno. Aplinkui veikia ir kitų objektų, generuojančių nemalonius kvapus – auginami paukščiai, išgaunamos metano dujos iš biologinių atliekų. Bet vėlgi, tai gali būti ir subjektyvu. Labai vertinu ir tai, kad situaciją ėmėsi nagrinėti kompetentinga institucija – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Laukiame jų išvadų. Objektyvus situacijos vertinimas būtinas.
Kita vertus, tai nekeičia būtinybės daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad kvapų sklidimo rizikos būtų valdomos.
Kokių priemonių imatės sąvartyne šalinamų atliekų kvapams valdyti?
Taikome visas įmanomas, kitose šalyse taip pat praktikuojamas ir pasiteisinusias sąvartyno kvapų valdymo priemones. Pirmiausia – surenkame dujas susidarančias sąvartyno kaupe, tad jos nepasklinda į atmosferą ir yra paverčiamos šiluma netoliese esančio Vievio gyventojams. Jau dešimtmetį šiais procesais rūpinasi viešojo pirkimo būdu atrinkta įmonė UAB „Autoidėja“
Antroji priemonė – sąvartyno kaupų uždengimas gruntu, kurį šiuo metu iškasame įrengdami naujas sąvartyno sekcijas.
Trečioji – probiotikai. Šios biologinės cheminės priemonės mažina kvapų išsiskyrimą ir reguliuoja jų sklaidą.Probiotokai kasdien išpurškiami ant sąvartyno kaupo, kur ir vykdomi atliekų šalinimo bei šlaitų lyginimo darbai.
Pradėjus šlaitų lyginimo darbus, kurių metu tenka nukasti dalį atliekų, kas iš ties padidino kvapų išsiskyrimą, kvapų reguliavimui skyrėme dar daugiau dėmesio nei įprastai. Lyginant šlaitus paviršiuje atsiduriančios dujų surinkimo vamzdyno atšakos yra neatidėliojant tvarkomos jų savininkės – minėtos UAB „Autoidėja“, ypač jų pažeidimo atveju. Nepaisant to, įvertindami dėl susiklosčiusių klimatinių sąlygų kylančias rizikas ir siekdami jas dar labiau sumažinti, šlaitų lyginimo darbus sustabdėme ir ėmėmės jų konservavimo.
Pastebėsiu, kad sąvartyno kvapų sklidimo rizika sumažės, kai atliksime atliekų kaupo galutinį uždengimą, kuris planuojamas atlikti kitais metais. Galutinai uždengus kaupą sumažės ne tik išsiskiriantys kvapai iš kaupo, tačiau ir susidarančių nuotekų kiekis, o kuo mažiau susidarys nuotekų, tuo mažiau reiks naudoti valymo įrenginius.
Dar vienas nemalonių kvapų šaltinis – nuotekų valymo įrenginiai. Kaip valdote jų skleidžiamus kvapus?
Nuotekų valymo procese yra naudojama sieros rūgštis, kuriai skaidantis išsiskiria sieros vandenilis. Jis valomas naudojant anglies filtrus, tačiau nedidelė dalis sieros vandenilio gali likti neišvalyta, todėl jis jaučiamas sąvartyno teritorijoje ir jo gretimybėse, kur, remiantis mūsų ir kompetetingų institucijų tyrimais, išsitenka sanitarinės apsaugos zonoje.
Neseniai įsigijome ir šiuo metu diegiame naujus inovatyvius nuotekų valymo įrenginius, kurie taps sąvartyne įrengto nuotekų valymo komplekso dalimi, todėl tikimės, kad sieros rūgšties naudojimo poreikis sumažės iki minimumo, atitinkamai sumažės ir su šiuo procesu susijusių kvapų. Šių įrenginių diegimą planuojame baigti iki metų pabaigos.
Siekdami gebėti objektyviai įvertinti situaciją, iki metų pabaigos taip pat planuojame įdiegti sąvartyno oro kokybės vertinimo įrenginius, kurie leis nuolat analizuoti situaciją bei pateikti ją viešai. Manome, kad ir oro situacijos stebėjimas ir už sąvartyno teritorijos galėtų įnešti daugiau aiškumo dėl situacijos, leistų identifikuoti kvapų šaltinius ir kvapų sklidimo priežastis. Šia linkme bendradarbiaujame su Elektrėnų savivaldybe.
Manau, kad visos priemonės, kurių imamės, yra atsakymas į gyventojų atstovus neraminantį klausimą, ar pakankamai lėšų ir pastangų skiriame kvapų valdymui. Tos priemonės, kurias vykdome, yra nuolatinės. Tačiau šalia ėmėmės papildomų priemonių: sustabdėme šlaitų lyginimo darbus, juos sandariai dengsime, diegiame naujas nuotekų valymo technologijas, užtikrinsime nuolatinį ir viešą kvapų sklaidos stebėjimą. Tikiu kad šie artimiausiu metu įvyksiantys pokyčiai pašalins galimas kvapų sklidimo iš Kazokiškių sąvartyno rizikas.
