Jau spalio mėnesį kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai pagerbs žmones, įkvepiančius kitus keisti kasdienius įpročius ir labiau tausoti aplinką nei ją eikvoti. Nominuotųjų sąraše – ir socialinių tinklų garsenybės, ir vietos bendruomenių numylėtiniai. Atsakomybė išrinkti nugalėtojus teks jums – balsavimo anketa laukia teksto pabaigoje, o mintimis apie pretendentus dalinasi praėjusių metų laureatai.
Kas – gamtos fotografas Marius Čepulis, menininkė Jolita Vaitkutė ar džinsinių hamakų kūrėja Asta Gegužė – šiais metais atsiims „Metų kūrėjo“ statulėlę? Šiuo apdovanojimu už savo veiklas 2021-aisias įvertinta žurnalistė Milda Noreikaitė-Bobinienė, tuometinė „Žinių radijo“ radijo laidos „Mažiau yra daugiau“ autorė, neslėpė, kad apsispręsti jai – tikras iššūkis.
„Marių Čepulį jau seniai reikėjo apdovanoti! Profesionalios jo fotografijos bei mintys socialiniuose tinkluose sukrutina net tuos, kuriuos ekologinės temos paprastai atstumia. Marius geba atverti akis ne pamokslaudamas, o pasitelkdamas humorą.
Jolitai Vaitkutei jaučiu dėkingumą, kad savo profesionaliais, virtuoziškais bei kokybiškais kūriniais kalba tokiomis svarbiomis temomis kaip miškų išsaugojimas ar palmių aliejaus tikroji kaina. Džiaugiuosi, kad tarp nominuotų – hamakus iš džinsų kurianti Asta Gegužė. Hamakas man apskritai yra gamtą mylinčio žmogaus atributas, o Astos kūryba suteikia mums galimybę rinktis tvarius, gamtos išteklius tausojančius rankų darbo gaminius. Verta matyti tokius kūrėjus ir jiems padėkoti, kad neina pačiu lengviausiu keliu“, – sakė M. Noreikaitė-Bobinienė.
Kas – tvaraus stiliaus platformos „Textale“ įkūrėja Viktorija Nausėdė, Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkas, docentas Visvaldas Varžinskas ar dėvėtų drabužių prekybos platformos „Dressed herring“ siela Augustė Barbora Budrienė – pelnys „Metų DĖK’ui 2022“ apdovanojimą? Užduotis pasidalinti mintimis apie pretendentus teko Simonui Sonkinui, riedlenčių perdirbimo dirbtuvių „CDIY“ sumanytojui ir edukatoriui. Prieš metus jis pats buvo pagerbtas „Metų DĖK’ui“ vardu. „Textale“ ir Viktorijos veiklą stebiu ne vienerius metus ir džiaugiuosi matydamas, kad pagaliau gera idėja įgavo pagreitį. Parduotuvės „Textale Premium“prekybos centre „Europa“ atidarymas įrodo, kad tvari mada gali būti lengvai pasiekiama, prieinama, dėvėti drabužiai turi daug galimybių atgimti nė kiek ne prastesniam gyvenimui, o nebetinkami dėvėti – naujais kokybiškais produktais“, – žavisi S. Sonkinas.
Kito pretendento į apdovanojimą – mokslininko Visvaldo Varžinsko – veikla Simonui taip pat pažįstama ir artima. Jam smalsu stebėti, kokių inovacijų pakuočių tema sukuriama KTU laboratorijose ir kaip vykdoma socialinė veikla buriant kūrybingus žmones į žiedinės ekonomikos kūrybines dirbtuves. Ten greitu metu viliasi apsilankyti ir pats.
O stilingos silkės (angl. „dressed herring“) vardu socialiniuose tinkluose besivadinanti, lėtąją madą skatinanti ir dėvėtais drabužiais prekiaujanti Augustė Barbora Budrienė S. Sonkinui buvo netikėtas atradimas.
„Lietuvai jau senai reikėjo tokio užsienietiško prieskonio. Šis projektas ypač naudingas skirtingoms auditorijoms: ir neįperkantiems prabangių drabužių, ir norintiems atrodyti stilingai neskatinant vartojimo, taip pat nemėgstantiems vaikščioti po fizines dėvėtų drabužių parduotuves“, – vardino pašnekovas. Kas – socialinių dirbtuvių „DĖK’ui“ koordinatorė Karolina Mumgaudytė, aplinkosaugos aktyvistas, visuomenininkas, antrinio dizaino dirbtuvių „Kūrybos kampas 360“ organizatorius Giedrius Bučas ar gamtininkas, operatorius, režisierius, „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjas Mindaugas Survila – atsiims „Metų pasiaukojimo 2022“ statulėlę? Bandyti spėti socialinių dirbtuvių „Tapk laisvas“ vadovė Snieguolė Butrimavičienė nesiryžta, nes asmeniškai nepažįsta nei vieno iš nominantų, nors jų veikla domisi ir semiasi įkvėpimo.
„Dėk‘ui“ socialinės dirbtuvės man yra pavyzdys, kaip galima derinti atnaujinti nebedžiuginančius daiktus ir padėti kartu padėti lankytojams patikėti, kad jie kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo. „Dėk’ui“ dirbtuvių siela, koordinatorė Karolina savo pavyzdžiu įkvepia kitus nuolat mokytis, tobulėti, siekti tikslo ir suprasti, kad galime padėti ne tik sau, bet ir artimam, labiau likimo nuskriaustam ar pasimetusiam šiuolaikiniam pasaulyje“, – gerų žodžių negailėjo S. Butrimavičienė.
Giedriaus Bučo veikla Snieguolė žavisi ne pirmus metus: domėjosi būrį savanorių įtraukusiu žygiu pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“, socialine kūrybinių dirbtuvių iniciatyva bei dabar kuriamais planais apkeliauti Baltijos jūrą, nešant tvarumo žinią: „ Gera matyti pavyzdį, kaip kiekvienas gali prisidėti kuriant švaresnę, sveikesnę aplinką.“ O filmas „Sengirė“, režisuotas M. Survilos, S. Butrimavičienę, kaip ir daugybę kitų žmonių Lietuvoje ir pasaulyje, paskatino susidomėti nykstančiais miškų augalais ir gyvūnais. „Ir filmo kūrėjas, ir jo komanda nusipelnė pagarbos už meilę gamtai, netradicinį, teisingą požiūrį į mūsų aplinką“, – neabejoja Snieguolė, iki šiol jaučianti malonų praėjusių metų apdovanojimų jaudulį ir dėmesį savo veiklai.
Kas – auksarankių bendruomenės „Antras šansas“ įkūrėja Eglė Gilė, įvairių aplinkosauginių iniciatyvių organizatorė Valdonė Daugėlaitė ar bendrovė „Biržų duona“, kasdien įvairiais būdais skatinanti savo klientus apsipirkti tvariau – džiaugsis įvertinti kaip „Metų įkvėpimas 2022“? Kas – Lietuvos jūrų muziejus, kasmet buriantis tvarumo entuziastus į „Tvarios ateities kūrėjų laboratoriją“, popierinių kasos čekių atsisakęs prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ ar prekybos slėnis „Nordika“, palaikantis ir įsitraukiantis į aplinkosaugines iniciatyvas – taps „Metų pavyzdžiu 2022“? Ir koks įvykis bus paskelbtas didžiausią teigiamą poveikį dariusiu diegiant, vystant, kuriant ir skatinant „Atliekų kultūrą“? Padėkite nuspręsti jūs, savo nuomone pasidalindami balsavimui skirtoje skiltyje iki spalio 17 d.: https://atliekukultura.lt/apdovanojimai/