• Nuo balandžio 8d. visos stotelės DĖK’ui pradeda dirbti įprasta tvarka. Atvykusiųjų prašome laikytis saugaus atstumo, asmens higienos reikalavimų, dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones.  
  • Visos atliekų surinkimo aikštelės karantino metu dirba įprastu laiku.
  • Jei nuspręsite vykti į aikšteles, siekiant apsaugoti Jūsų artimuosius, Jus ir mūsų darbuotojus, primename, kad privalote griežtai laikytis reikalavimų ir aptarnavimo tvarkos, kurie pateikti ČIA.
Tikimės visų supratimo ir pagalbos. Saugokite save ir kitus. 

Nematoma tarša – kaip ją sumažinti?

Lapkričio 23 d. prasidėjo Europos atliekų mažinimo savaitė. Mažindami atliekų kiekius vairuojame elektromobilius, stengiamės mažinti plastiko vartojimą, rūšiuojame ir kitaip prisidedame prie aplinkos išsaugojimo. Pasirodo – viso to gali nepakakti, nes didelės, nors ir nematomos, taršos kaltininkus galime rasti savo namuose ar net rankinėje. Tai – kiekvieno šiuolaikinio žmogaus gyvenimą palengvinantys išmanieji telefonai ir kompiuteriai. Kviečiame kartu susipažinti su naujos kartos, nematoma tarša ir sužinoti, kaip ją galima sumažinti.

Nematoma tarša – matomos pasekmės

Dešimčių el. laiškų per dieną siuntimas, greitas skambutis į „WhatsApp“, kelių nuotraukų siuntimas „Messenger“ ar vaizdo klipo peržiūra „YouTube“ – skaitmeninio kasdienio gyvenimo dalis visame pasaulyje. Kiekvienam iš mūsų tai gali būti „tik viena nuotrauka“ arba „vos kelios minutės vaizdo įrašo“, tačiau viską sudėjus mūsų bendras interneto srautas neigiamai veikia klimatą. Norėdami mažinti taršos, atliekų, vis daugiau dalykų ir procesų skaitmenizuojame – pavyzdžiui, vietoj dokumentų spausdinimo renkamės jų saugojimą kompiuteriuose ar internetinėse talpyklose. Tad nenuostabu, jog internetas ir skaitmeninės technologijos mums asocijuojasi su dematerializacija. Tačiau tai tik iš dalies yra tiesa, nes iš tiesų internetas yra didelė, fizinė infrastruktūra, kitaip tariant, jis – ištisas kabelių, duomenų centrų, serverių tinklas. Apskaičiuota, kad interneto energijos ir anglies dvideginio pėdsakas (angl. carbon footprint) neužilgo viršys tą, kuris yra sukuriamas visame pasaulyje vykstančių turistinių kelionių metu. Anglies dvideginio pėdsakas sukelia šiltnamio efektą ir yra siejamas su tiesiogine bei netiesiogine žmogaus veikla. Dažniausiai kalbėdami apie taršą įsivaizduojame gamyklas, automobilių išmetamąsias dujas ir kitus akivaizdžius šaltinius. Tačiau tokie kasdieniai veiksmai kaip elektroninių laiškų siuntimas, naršymas internete, paieškos variklių naudojimas ar duomenų saugojimas taip pat yra nematoma, tačiau itin skaudžiai aplinkai galinti kainuoti tarša.
Didelis taršos kiekis sukuriamas gaminant interneto aparatinę įrangą ir ją pristatant. Tačiau čia jų kuriamas anglies dvideginio pėdsakas nesibaigia – tarša atsiranda ir iš kompiuterių serverių, jų maitinimo bei aušinimo.

Elektroninis paštas – taršos kūrėjas

Atsiradus elektroniniam paštui, galėjome džiaugtis, kad sumažinsime sunaudojamo popieriaus kiekį, tausosime medžius. Vis tik šiandien turime susirūpinti ir savo elektroninio pašto „švara“. Vos 1 megabaito elektroninis laiškas per visą gyvavimo ciklą išskiria 20 g CO2 – tiek pat, kiek 25 minutes deganti 60 W lemputė. Tuo tarpu jei išsiųsite 5240 elektroninių laiškų per metus ar vos 20 elektroninių laiškų per dieną, sukursite tiek pat taršos, kiek automobiliu nuvažiavę 1 tūkst. kilometrų. Įsivaizduokite, kiek taršos kasmet sukuriama elektroniniais laiškais, jei vos per vieną valandą pasaulyje jų išsiunčiama daugiau nei dvylika milijardų. Viena iš pagrindinių skaitmeninės taršos formų vadinama „neveiksniąją tarša“ – ji atsiranda dėl elektroninių laiškų saugojimo. Dėl visų pašto dėžutėje saugomų el. laiškų serveriai yra priversti nepertraukiamai veikti duomenų centruose. Pastarieji reikalauja itin daug energijos, nes juos reikia nuolat kondicionuoti. To pasekmė – duomenų saugojimu sukeliama tarša prilygsta penkioms atominėms elektrinėms pasaulyje. Negana to, saugomų duomenų kiekis kas dvejus metus padvigubėja.


Vaizdo įrašų peržiūros sukuria tiek pat taršos kiek 47 mln. gyventojų turinti valstybė

Tačiau taršą kelia ne tik elektroninis paštas – kiekviena internetinė paieška ir užklausa palieka taršos pėdsaką. Gali atrodyti, kad tai – nekalta veikla, mat viena paieška yra lygi 0,2–7 g CO2. Vis tik per dieną apdorojama apie 3,5 milijardo paieškų vien tik „Google“, o tai sudaro beveik pusę – 40 proc. – viso interneto anglies pėdsako, kurį sudaro beveik 1,6 milijardų tonų CO2. Šiandien labiausiai augantis taršos šaltinis yra vaizdo srautas – iš visų internete perduodamų duomenų 80 proc. yra vaizdo. Populiariausi iš šių duomenų yra internetiniai vaizdo įrašai, saugomi serveryje ir žiūrimi nuotoliniu būdu, naudojant srautinio perdavimo platformas. Jie sudaro 60 proc. visų vaizdo duomenų. Kiekvieną dieną žmonės „YouTube“ platformoje peržiūri daugiau nei milijardą valandų įrašų. Ką tai reiškia planetai? Vos 10 valandų aukštos kokybės vaizdo medžiagos užima daugiau nei visi anglų kalba parašyti „Vikipedijos“ straipsniai. 2018 metais vaizdo įrašų peržiūros buvo susijusios su daugiau nei 300 milijonų tonų CO2 taršos – tiek pat, kiek taršos per metus sukuria šalis, turinti 47 mln. gyventojų. Iš viso informacinių ryšių ir technologijų pramonė, teikianti interneto, vaizdo, balso bei kitas „debesų“ paslaugas kasmet pagamina daugiau nei 830 milijonų tonų anglies dioksido. Tai sudaro apie 2 proc. viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio. Nematomą taršą galima sumažinti Vis dėlto, tai nereiškia, kad reikėtų nustoti naudotis internetu ar išmaniosiomis technologijomis – sukuriamą anglies dioksido pėdsaką galima sumažinti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, jei turite mėgstamą dainą, vaizdo įrašą, filmą ar panašiai, parsisiųskite failą. Taip duomenis naudosite tik vieną kartą, o pakartotinai atsidarydami failą nesukursite papildomos taršos. Padėtų ir tai, jei failus saugotumėte išoriniame kietajame diske. Kai kurie internetinių saugyklų paslaugų teikėjai yra visiškai valdomi atsinaujinančių energijos šaltinių – apsvarstykite galimybę saugoti savo duomenis pas juos.
Taršą galima mažinti ir suspaudžiant dokumentų, siunčiamų el. paštu, dydį. Taip pat patariama naudoti ne priedus, o nuorodas, vengti parašų el. pašte – ypač su paveikslėliais, mat jie apsunkina siuntimą. Stenkitės nesiųsti grandininių laiškų, ištrinkite el. laiškus, kurie jums nebėra reikalingi, reguliariai ištuštinkite šiukšliadėžę. „Atliekų kultūros“ iniciatorius Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras kartu su Šiaulių, Utenos, Panevėžio ir Klaipėdos regioniniais atliekų tvarkymo centrais kviečia Europos atliekų mažinimo savaitės metu bent pamėginti pradėti taikyti šias taisykles ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. „Šiuolaikinio pasaulio pažanga suteikia mums daugybę naudingų dalykų: pakuotės leidžia išsaugoti prekes, transporto priemonės – keliauti, internetas – nevaržomai bendrauti ir pan. Šiomis galimybėmis privalu naudotis, nes jos palengvina gyvenimą. Tačiau turime padaryti viską, kad nežalotume savo aplinkos, palikdami ją ir ateinančių kartų pažangai. Tiesiog galvokime, kaip vartojame – pertekliniu vartojimu mes jokios naudos negauname, priešingai – žudome visų aplinką“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.