Nuo Vilniaus iki Tokijo: 6 neįprasti padangų panaudojimo sprendimai

Padangos neauga ant medžių, bet Lietuvos miškuose jų kasmet teberandama šimtai tonų. Ten tokios atliekos – pražūtingos, ypač kilus gaisrui, o galimybių priduoti nemokamai yra įvairių – nuo prekybos vietų ir autoservisų iki atliekų surinkimo aikštelių. Vėliau padangos yra restauruojamos ar smulkinamos ir naudojamos tiesiant kelius, įrengiant vaikų žaidimų aikšteles ar sporto aikštynus, liejant guminius kilimėlius bei kitus panašius gaminius. Šįkart papasakosime apie netikėčiausius būdus pratęsti naudotų padangų gyvavimą.

Padangas pavertė skulptūromis

Sūkuriai iš padangų šią savaitę iškilo rekonstruotame sostinės Vingrių skvere šalia „Mo“ muziejaus. Jie nėra prasidedančio padangų keitimo sezono šaukliai. Tai – šiuolaikinio meno kūriniai, prieš metus tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ skulptoriui vardu Geraširdys Linkėtojas pelnę geriausio menininko titulą.

Padangas kaip žaliavą kūrybai skulptorius naudoja pastaruosius penkerius metus ir savo darbais primena žiūrovams apie būtinybę susitvarkyti su atitarnavusiais daiktais.

„Anksčiau matydavau daug padangų, besimėtančių šalia autoservisų, garažų, užkištų ten, kur jų neturėtų būti. Vyravo nuomonė, kad teisingai pasielgti su padangomis kainuoja, tai žmonės įvairiausiais būdais, atrodytų, stengėsi šito išvengti.

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu apie įmones, sėkmingai surenkančias ir perdirbančias senas padangas, tačiau tai netrukdo man toliau naudoti šią medžiagą kūrybai, kelti klausimus ir siūlyti žmonėms apmąstyti savo elgesį su nebereikalingais daiktais“, – pasakojo Geraširdys Linkėtojas, baigęs skulptūros bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Įvairiai eksperimentavęs su automobilinėmis padangomis, jis apsistojo ties spiralės motyvu, išryškėjusiu tvarkingai dedant padangas vieną ant kitos. Vienam sūkuriui skulptorius sunaudoja apie 1,3 tonos padangų. Praverčia ir paties sudėvėtos padangos, ir įsigytos kaip antrinė žaliava iš atliekų tvarkytojų.

„Vis dar sutinku žmonių, bandančių apsimesti, kad gyvena tik blizgių, prabangių, švarių medžiagų apsuptyje, o atliekos tarsi neegzistuoja. Juos piktina, kad, pavyzdžiui, skulptūros iš padangų iškyla viešose erdvėse. Man tai atrodo naivu“, – sako Geraširdys Linkėtojas.

Kuria padus batams

„Vairuok. Perdirbk. Dėvėk“, – taip JAV avalynės bendrovė „Timberland“ pristatė batus, kurių padams kurti naudojama padangų guma.

Šia kryptimi visame pasaulyje žinomi avalynės kūrėjai, bendradarbiaudami su padangų gamintojais „Omni United“, pasuko prieš keturiolika metų.

Tokiu keliu žengia ir Indonezijoje dešimtmetį veikiantis prekės ženklas „Indosole“, iš perdirbtų padangų kuriantis paplūdimio šlepetes. Vien ši veikla nuo patekimo į sąvartyną išgelbėjo daugiau nei 100 tūkst. automobilinių padangų.

Afrikos šalyse senos padangos šlepetėmis virsta gerokai paprasčiau. Amatininkai Etiopijoje, Ruandoje ar Ugandoje vietoj padangų smulkinimo įrenginių naudoja išgaląstus peilius ir apavą konstruoja tiesiog iš padangų išsipjovę reikiamas formas.

Krepšiai įkvėpė pinti baldus

Meistrai Maroke darbuojasi padangas perkurdami į krepšius malkoms, žurnalams ar kitiems buities reikmenims laikyti, taip pat auginti gėlėms.

Atrodytų, ką čia darbuotis: atsiridenai padangą, pastatei ir naudoji kaip talpą. Ne, marokiečių krepšiai iš pažiūros visai nebeprimena padangų – atrodo tarsi sukurti iš juodosios keramikos.

Įkvėptas šios patirties, pirmąjį savo krepšį sumeistravo ir marokietis dizaineris Mohamedas Khattou. Jį jaunuolis padovanojo mamai. Tačiau sėkmės Mohamedas sulaukė iš padangų ėmęs kurti baldus – paplūdimio gultus, kavos stalelius, krėslus, skrynias daiktams susidėti.

„Galimybės perdirbti padangas yra neribotos“, – sako M. Khattou, prekės ženklo „UpcycleMo“ įkūrėjas. Jo kūriniai puošia modernius viešbučius bei kavines.

Vilioja vaikus šėlti

„Nishi Rokugo parkas yra šauniausia žaidimų aikštelė Tokijuje“, – apsilankyti kviečia kelionių gidas japantravel.com Vieni čia ateina pasižiūrėti į milžiniškas robotų, drakonų, dinozaurų skulptūras, kiti džiaugiasi laisve šėlti – suptis, čiuožti, kopti.

Ne taip gausiai, bet padangas į pramogų vaikams aikšteles įtraukia kūrėjai plačiai pasaulyje: įkasę pusiau į smėlį formuoja kliūtis, tunelius, pakabinę ant virvių paverčia jas sūpynėmis, ar lauko krėslais.

Šiuolaikinėse vaikų žaidimų aikštelėse padangos beveik neatpažįstamos – po perdirbimo jos virsta tolygia paviršiaus danga. Taip Elektrėnuose padangas perdirba ir bendrovė „Ekobazė“, sukūrę didžiausią padangų perdirbimo gamyklą Lietuvoje. Per metus joje perdirbama apie 20 tūkst. tonų padangų.

Konstruoja uodų gaudykles

Gvatemalos mokslininkai nustatė, kad iš senų padangų lengvai sukonstruojami spąstai Aedes genus rūšies uodams gaudyti yra septynis kartus efektyvesni nei įprasti tokios paskirties spąstai.

Viena iš priežasčių yra ta, kad padangas kaip vietą kiaušinėliams savaime pasirenka apie trečdalis tokių uodų. Todėl jie jaučiasi saugūs ir įvilioti į padangas primenančias gaudykles.

Reguliariai naikinant uodų paliktus kiaušinėlius, mažėja jų platinamų ligų protrūkių rizika.

Priminė padangų priėmimo tvarką

Į kūrybingus sprendimus išlaikyti padangas vartojimo rate ir suteikti joms netikėtas formas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis žvelgia pozityviai.

„Pavojingiausia padangas palikti numestas miške. Tai – ne šiaip netvarka. Įsiplieskus gaisrui, jos yra labai sunkiai užgesinamos, degdamos išskiria kenksmingas medžiagas.

Kiti panaudojimo būdai – nuo vazonų gėlėms iki vaikų žaidimų aikštelių dangos – yra  vertinami teigiamai dėl resursų taupymo. Laikantis saugumo reikalavimų ir tinkamai prižiūrint, jos nekelia grėsmės žmonių saugumui ar sveikatai. Nėra taip teigiančių tyrimų“, – kalbėjo aplinkosaugininkas. 

Jis primena, kad nebereikalingas automobilių padangas tikslingiausia yra palikti jų prekybos taškuose bei automobilių remonto dirbtuvėse. Ši paslauga teikiama nemokamai, priduodant tiek vienetų padangų, kiek yra įsigyjama naujų.

Senas padangas galima pristatyti ir regionines didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių visoje Lietuvoje yra 98.

VAATC administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse per metus iš vieno gyventojo nemokamai priimami 4 vienetai lengvųjų automobilių, motociklų, motorolerių ar dviračių padangų.

Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių adresus ir darbo laiką rasite: https://www.vaatc.lt/aiksteles/

Klaipėdos regiono KRATC: https://kratc.lt/lt/atlieku-surinkimo-aiksteles/

Panevėžio regiono PRATC: https://pratc.lt/aiksteles/

Utenos regiono URATC: https://uratc.lt/kontaktai/