Sąvartynas Vidugirių k. 3, Vievio sen., Elektrėnų sav. , aikštelės https://www.vaatc.lt/aiksteles/ bei stotelės DĖK’ui https://www.stoteledekui.lt/ vasario 16 d. nedirbs.

Apie bendrovę 700DĖK'ui Sąvartynas Aikštelės MBA Kontaktai

Nustebsite, kokių užmojų turi Vilniaus širdyje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto studentai

Žemę jau užteršėme. Užverskime šiukšlėmis ir Saulę! Tokį pasiūlymą jaunimui turi dizaino studentas Vasilis. Tiesa, pasiūlymas utopinis ir kosminio laivo kelionei į Saulę vaikinas neprojektuoja, bet neabejoja, kad apie aplinkosaugą reikėtų kalbėti šmaikščiau bei drąsiau, kitaip jo bendraamžių šiomis temomis nesudominsi ir į taršos problemų sprendimą neįtrauksi.

Europos humanitariniame universitete šiuo metu studijuoja 1100 studentų, daugiausia iš Baltarusijos. Apie pusė šio universiteto studentų šiuo metu gyvena Vilniuje, priimdami ne tik studijų keliamus iššūkius, bet kartu bandydami pažinti kalbą, kultūrą ir prisitaikyti prie miesto ritmo.

Vilnietis lektorius Borisas Dmitrijevas trečio kurso studentams atskleidžia įvairiausias spaudos technologijas. Jis turi ir kitą tikslą – sudominti jaunus žmones Vilniuje vystomomis aplinkos švarinimo bei tvarumo iniciatyvomis. Daugumai jų, persikrausčius į Lietuvą, netgi atliekų rūšiavimas būna visiškai nauja patirtis.

„Praėjusiais metais naršydamas internete pastebėjau dosnumo projektą „700 DĖK’ui“, kurį Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) vykdė Vilniaus jubiliejaus proga. Studentams pasiūliau prisidėti prie to projekto populiarinimo įgytomis žiniomis ir kūrybiniais eksperimentais. Jiems tai labai patiko!

Šiemet nėrėme dar giliau — pakvietėme VAATC tapti socialiniu universiteto partneriu, surengėme susitikimą su atliekų tvarkymo specialistais ir tuomet kiekvienas studentas išsigrynino temas, apie kurias labiausiai norėtų informuoti pasirinktą tikslinę grupę“, – pasakojo B. Dmitrijevas.

Trečiakursė Aliona savo kūryba norėtų dalintis su vaikais — ikimokyklinukais ir pirmųjų klasių moksleiviais. Jos grafikos darbuose šiukšliadėžės vaizduojamos kaip nuolat išalkę naminiai gyvūnėliai, kuriais svarbu rūpintis ir tinkamai maitinti. Dizainerės žinutė – nešerti šiukšlių kibirų tuo, kas papuolė po ranka, o rūšiuoti skiriant plastiką, popierių, stiklą, maisto atliekas, vaistus, elektroniką. Juk nešersi šuns kačių ėdalu, o žuvyčių – šuniui skirtu kaulu.

Aliona mano, kad siekiant geresnės rūšiavimo kokybės vaikus edukuoti svarbiau nei suaugusius. Namuose mažųjų pastabos apie tinkamą rūšiavimą skamba žaismingai ir įkvepia, o tėvų pagrūmojimai prie šiukšliadėžės labiau skatina maištauti.

Panašų santykį, tik tarp visuomenei nuolat kartojamo kvietimo atsakingai elgtis su atliekomis ir studentų įsitraukimo, pastebi VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius. Susitikęs su EHU studentais, jis papasakojo apie atliekų tvarkymo iššūkius Lietuvoje ir pastangas jas spręsti.

„Kaip suaugusiųjų nurodinėjimai neįtikina mažųjų, taip, atrodė iš pradžių studentų neįtikinome savo pastangomis siekti pakartotinio maisto atliekų ar daiktų panaudojimo. Jie lyg ir suprato, bet netikėjo, manydami, kad iš vilniečių tikimasi per daug, galbūt turi ir nuviliančių patirčių.

Kita vertus, studentų darbai rodo, kad jie sugebėjo atrasti asmeniškai dominančias temas ir būdus apie jas papasakoti kitiems. Vadinasi, pakako ir atsargaus tikėjimo, kad judėtų pirmyn“, – įspūdžiais dalinosi T. Vaitkevičius.

Žydinčios ateities ne tik Lietuvai – visam pasauliui linki studentė Zoia Klimareva. Ji atkreipia dėmesį į problemas, kurias sukelia tradicija dovanoti skintas gėles ir jomis gausiai puošti ypatingas šventes – vestuves, krikštynas, gimtadienius.

Milijonai žiedų, dažniausiai iki šventės vietos atkeliavę šimtus ar tūkstančius kilometrų, per kelias dienas virsta atliekomis. Kartu su jomis taršos šaltiniais virsta plastikinės puokščių pakuotės, kompozicijų tvirtinimo medžiagos, įvairūs stabilumą bei ilgesnį žydėjimą užtikrinančios cheminės priemonės. Dažnai po švenčių susidariusios puokščių atliekos keliauja į konteinerius neišrūšiuotos.

Vizualinį dizainą studijuojanti Zoia kviečia prisiminti alternatyvas – sezonines, netoliese augančias gėles, invazinius augalus, kuriais puošdami šventes stabdomas jų plitimas, taip pat daugiametes gėles bei kitus augalus, teikiančius ilgalaikį grožį bei naudą.

Savo sukurtus piešinius tiek Zoia, tiek jos bendramoksliai dirbtuvių metu perkėlė ant marškinėlių iš dalinimosi daiktais stotelių „DĖK’ui“. Trikotažinių marškinėlių kūrybiniams eksperimentams galima rasti ir ant „DĖK’ui“ kabyklos, esančios Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prie dirbtuvių erdvės „PATS SAU“.

Dalis studentų pasirinko tyrinėti šiuo metu visoje Lietuvoje aktualią maisto atliekų rūšiavimo temą. Nuo šių metų sausio Lietuvos kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, o savivaldybės – sudaryti tam sąlygas.

Studentę Hanną Siplivayą įkvėpė Vilniaus mieste maisto atliekų rūšiavimui šiuo metu naudojamų oranžinių maišelių spalva bei  raidės „r“ skambesys. Vilniečius ji kviečia savyje pažadinti rūšiavimo liūtą, kuris ne tik riaumotų, o rrrrrrrrrrrr….ūšiuotų!

Iš Visagino į sostinę studijuoti atvykusi Ana Marževskaja stebisi vilniečių pomėgiu gerti kavą ir lankytis kavinėse. „Kavos tirščiai ir arbatos likučiai – geriausias kompostas!“ – mato prasmę priminti Ana, šilkografijos būdu perkeldama savo sukurtą trijų spalvų dizainą ant popierinių pirkinių maišelių.

Iš viso vienuolika aplinkosauginį elgesį skatinančių idėjų išvystę studentai nesustoja – perkėlę ant gaminių savo sukurtus dizainus, toliau eksperimentuoja su didžiulio formato plakatais bei erdvėmis.

„Nėra technologijos, kurios nemokėtų įgyvendinti šias studijas baigę jauni žmonės. Svarbiausia, kad žinia būtų verta perduoti. Aplinkosauginės žinutės darbui suteikia prasmės.

Šis kursas puikiai parodo, kad tema yra labai plati ir kiekvienas joje randa sau įdomų kampą – nuo bendravimo apie atliekas su kaimynais iki noro išvalyti vandenynus, sprendžiant sintetinės tekstilės keliamą taršą.

Kiekviena pastanga svarbi. Kartą per stažuotę Danijoje atkreipiau dėmesį į pagyvenusią elegantišką moterį su perlų vėriniu ant kaklo. Pastebėjusi šalikelėje numestą alaus butelį ji nepraėjo – pasilenkė, paėmė ir išmetė į rūšiavimo šiukšliadėžę. Jai nebuvo gėda dėl savęs – jai buvo gėda už tą, kuris šiukšlina“, – prisiminimu pasidalino B. Dmitrijevas, negailintis jėgų savo studentų ugdymui.

VAATC direktorius mato įvairiapusę bendravimo su EHU studentais reikšmę. Pirmiausia, vertinga į atliekų tvarkymo tematikos sklaidą įtraukti meninės raiškos priemones. Kartu – galimybė pažiūrėti, kaip vietinė atliekų tvarkymo sistema atrodo užsieniečių akimis.

„Tai – ir proga už sienos esančiai valstybei bei jos žmonėms nešti žinią apie būtinybę kreipti dėmesį į tinkamą aplinką tausojantį atliekų tvarkymą“, – sakė T. Vaitkevičius.