>>> NUO LAPKRIČIO 3D. PASIKEITĖ PUMPĖNŲ IR PILAITĖS AIKŠTELIŲ DARBO LAIKAS. DAUGIAU INFORMACIJOS ČIA

>>> AIKŠTELĖSE REKOMENDUOJAME DĖVĖTI VEIDO KAUKES BEI LAIKYTIS  SAUGAUS ATSTUMO. STOTELĖSE DĖK‘UI VEIDO KAUKIŲ DĖVĖJIMAS PRIVALOMAS!

>> REZERVUOKITE APSILANKYMO LAIKĄ šiose aikštelėse www.vaatc.lt/rezervacija

>>> DĖL NEMOKAMO DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ IŠVEŽIMO PRAŠOME KREIPTIS Į VASA

Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Padangų keitimo vajui pasibaigus – situacija gerėja, tačiau problemos išlieka

Iki lapkričio 10 d. vairuotojai turėjo pasirūpinti vasarinių padangų pakeitimu į žiemines, tačiau ne visi suskubo tai padaryti. Specialistai primena, kad ši tema išlieka aktuali visus metus, nes padangų keitimas ir pasirūpinimas tinkamu jų pristatymu atliekų tvarkytojams yra nuolatinis procesas. Todėl svarbu aptarti, kodėl rūpintis padangų keitimu reikia nuolat bei kodėl nederėtų delsti norint jas pasikeisti.

Kaip tvarkyti nebereikalingas padangas?

Nors pasiruošti šaltajam metų sezonui ir pakeisti vasarines padangas gyventojai buvo įpareigoti iki lapkričio 10 d., dalis vairuotojų tai padarė paskutinėmis leistino termino dienomis arba laukia pirmojo sniego. Tai padaryti gyventojai turėtų suskubti ne tik dėl saugumo, bet ir norėdami išvengti rūpesčių atsikratant nebenaudojamomis senomis padangomis. Todėl atliekų tvarkytojai primena, kad padangų keitimo sezono metu ir jam pasibaigus žmonės turi neužmiršti ne tik atsakingai pasirinkti naująsias, bet ir sutvarkyti senąsias padangas. Nebetinkamas padangas pristatyti tam skirtose vietose gyventojai gali visus metus, nelaukdami paskutinės nustatytos padangų keitimo dienos. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugininkas Marius Banaitis sako, kad galimybių nemokamai atiduoti nebenaudojamas padangas yra ne viena. Daug naudingos informacijos, kaip ir kur reikėtų pristatyti senas padangas, galima rasti savivaldybių, regioninių atliekų tvarkytojų, už padangų tvarkymą atsakingų asociacijų interneto svetainėse. „Panaudotas padangas galima pristatyti parduotuvėse, kur įsigyjame naujas, to paties tipo transporto priemonei tinkančias padangas, bei autoservisuose, kur keičiame senąsias padangas. Šia paslauga galima pasinaudoti, jei padangų atiduodama tiek pat, kiek įsigyjama ar keičiama. Idealiu atveju, vietoj vienos įsigyjamos naujos padangos, turėtume atiduoti vieną senąją. Taip pat tokias atliekas galima palikti visoje Lietuvoje esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kuriose nemokamai iš vieno gyventojo kartą per metus priimama iki 4 padangų“, – vardija pašnekovas.

Nereikia laukti paskutinės akimirkos

Nebereikalingų ar nebetinkamų naudoti padangų kaupti nereikėtų. Regioninių atliekų tvarkymo centrų specialistai pažymi, kad atliekų kultūra yra kasdienio gyvenimo dalis, todėl atsakingai tvarkyti atliekas turime kiekvieną dieną. Pasak jų, kiekvienais metais didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse padangų surenkama vis daugiau. VAATC pateikia pavyzdį, kad šiemet surinks apie 20 proc. daugiau nebereikalingų padangų nei praeitais metais. Svarbu tai, kad nedelsdami iki paskutinės dienos ir anksčiau nebenaudojamas padangas atidavę gyventojai palengvina šį darbą tiek sau, tiek atliekų tvarkytojams, bei gali ramiai planuoti savo laiką ir padangas atiduoti tinkamu metu, patogiausiu būdu. Be to, netinkamas naudojimui padangas atiduodami sutvarkymui ne „piko metu“ vairuotojai išvengia laukimo eilėse. Tuo tarpu atliekų tvarkytojai tokiais laikotarpiais nebūtų priversti rūpintis dideliais per trumpą laiką atliekų surinkimo aikštelėse susikaupusių senų padangų kiekiais bei sukti galvos, kaip laikantis nustatytų reikalavimų ir kvotų saugiai surinkti visas žmonių pristatomas atliekas. VAATC atstovai dalijasi pavyzdžiu, jog nuo lapkričio 1 d. iki 10 d., per paskutiniąsias dienas, kuomet vairuotojai buvo raginami pasikeisti vasarines padangas, nebereikalingų padangų kiekis regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse lyginant su kitomis dienomis išaugo beveik dvigubai. Viso per šį laikotarpį Vilniaus regione surinkta 50 t senų padangų, kai, palyginimui, viena padanga sveria 10–12 kg.

„Šiuo metu taikomi aplinkosauginiai reikalavimai apriboja vienu metu laikomų padangų atliekų laikymo aikštelėse kiekius. Tai sąlygoja, jog padangų keitimo vajaus metu, kai pristatomų senų padangų kiekiai tampa neprognozuojami, balansuojame ties riba, kai gali prireikti spręsti dilemą – vykdyti įstatymo reikalavimus priimti senas padangas ar paklūstant formaliems reikalavimams atsisakyti jų priėmimo, taip skatinant padangų palikimą pakelėse. Deja, bet kompetentingų valdžios institucijų nesame girdimi, kai sakome, jog skatinimas atsikratyti atliekomis didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nedera su formaliais apribojimais jose priimti tik tam tikrą ribotą atliekų kiekį“, – teigia VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Padangų tiekėjų atsakomybė

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros skyriaus vadovė Ramunė Šličienė pasakoja, kad atliekų tvarkymo centrų aikštelės dėl priešgaisrinių ir aplinkosauginių ribojimų nėra pajėgios priimti visų naudojimui nebetinkamų padangų. „Importuoti naudoti automobiliai iš Europos ir JAV, padangų pirkimas internetu sukuria daug situacijų, kai žmonės negali palikti padangų servisuose ar parduotuvėse. Visgi negalime jų nepriimti, nes suprantame, kad jei senos padangos neatkeliauja į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jos patenka į laukinę gamtą“, – dėsto R. Šličienė.

Bet, pasak jos, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės turėtų būti paskutinis pasirinkimas pristatant nebereikalingas padangas. Atsakomybė turėtų tekti padangų gamintojams ir importuotojams, jog už šią paslaugą gyventojams nereikėtų mokėti keletą kartų. Didesnės tokią veiklą vykdančios organizacijos, susibūrusios ir į asociacijas, savo įsipareigojimus vykdo. Tačiau situacija sudėtingesnė su smulkiaisiais padangų tvarkytojais. Padangų tvarkymu užsiima ir Lietuvos padangų importuotojų organizacija (PIO), kurios direktorė Jekaterina Volkė pasakoja, kad surenkamų nebenaudojamų padangų kiekiai kasmet proporcingai didėja augant mūsų šalies rinkoje parduodamų padangų skaičiams. Ji dalijasi informacija, kad iš padangų importuotojų bei jų klientų kasmet surenkama maždaug 15 000 t padangų atliekų, iš technines paslaugas teikiančių įmonių (servisų) – apie 9000 t, o iš regioninių atliekų tvarkymo centrų – apie 6000 t. Dar maždaug 2000 t padangų į šalį įvežamos nelegaliai. Šios padangos, pasak J. Volkės, dažnai gali būti nesutvarkomos laikantis nustatytų taisyklių.

Kodėl svarbu atsakingai tvarkyti padangas?

Nors patogių galimybių nemokamai atiduoti naudoti nebetinkamas padangas yra ne viena, vis dar aktuali pakelėse ir pamiškėse besimėtančių padangų problema. Tvarkant nebenaudojamas padangas galioja tos pačios atsakingo vartojimo, rūšiavimo ir atsikratymo taisyklės, kaip ir bet kokių kitų atliekų atveju, kuriomis svarbu rūpintis kiekvieną dieną. Atliekų tvarkymo specialistus stebina, kad žmonės deda pastangas važiuoti toliau nuo pagrindinių kelių ir padangas palikti miškuose ar nelegaliuose sąvartynuose, kai jas sutvarkyti gali paprasčiau ir labiau civilizuotai. Netinkamai tvarkomos ir gamtoje atsidūrusios padangos ne tik vizualiai teršia aplinką, kainuoja papildomas tvarkymo lėšas, bet ir gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių. Padangos ilgai nesuyra, o pradėjusios irti kelia rimtą žalą gamtai. Taip pat miškuose į krūvą sumestos šios atliekos kelia gaisro pavojų. Todėl atsikratant padangų neleistinose vietose, gresia administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje numatytos baudos bei prievolė atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Kalbėdama apie neigiamas netinkamo padangų tvarkymo pasekmes, UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Miglė Kastėnė papildo, kad į aplinką patekusios padangos negali būti perdirbamos ir naudingai panaudojamos dar kartą. Tvarkant nebereikalingas padangas iš jų atskiriama tekstilė, kuri panaudojama kaip kuras, taip pat metalas, kuris yra perdirbamas metalo perdirbėjų, bei guma, iš kurios gaminamos granulės naudojamos įrengti sporto aikštynų dangai, vaikų žaidimų aikštelėms, dviračių ar pėsčiųjų takams bei kitoms prekėms gaminti. „Visas padangas galime perdirbti ir taip taikyti žiedinės ekonomikos principus. Tačiau, jeigu gyventojai palieka padangas ne tam skirtose vietose, kyla tikimybė, kad jos liks neperdirbtos, o tai veda prie gamtos išteklių netausojimo“, – teigia M. Kastėnė.