Pakuotės pakeitimas į tvaresnę padeda taupyti

Pandemijos metu maisto pristatymo į namus paslaugomis naudojomės kur kas dažniau. Kartu tai lėmė ir didėjančius išmetamų pakuočių kiekius, nors ekologai stebi ir pozityvų pokytį – vis daugiau verslų renkasi tvarias pakuotes, o tai vertina ir maistą užsakantys jų klientai. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad maisto pristatymo į namus paslaugą teikiančių verslininkų teigimu, priėmus esminius sprendimus eiti tvarumo keliu bei pakeitus pakuotes, jie ir sutaupo.

Išskiria tris verslų tipus

Nors vis daugiau žmonių Lietuvoje pradeda rūšiuoti savo atliekas, visuomenė tampa vis sąmoningesnė šiuo klausimu, tačiau pakuočių kiekiai taip pat auga. Gyventojai ne tik dažniau naudojasi maisto pristatymo į namus paslaugomis, tačiau ir vis dažniau apsiperka elektroninėse parduotuvėse, taip kartu su norima preke įsigydami ir dar daugiau pakuočių, pripažįsta UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Miglė Kastėnė. „Galima pastebėti kelis verslų tipus. Vieni jų prekes pakuoja ekologiškose pakuotėse. Kiti patys leidžia žmonėms pasirinkti, kokios pakuotės jie norės, o treti visiškai neatsižvelgia į pakuotes. Idealiu atveju pakuotė turėtų būti kuo paprastesnė ir su kuo mažiau pridėtinių detalių (maišelių, plėvelių, granulių it kt.). Reikėtų vengti „pakuotės pakuotėje“, nes tokiu atveju susidarys mažiau pakuotės atliekų. Taip pat rekomenduočiau rinktis popierines pakuotes vietoje plastikinių“, – patarė M. Kastėnė bei pridūrė, kad esant galimybei reikėtų rinktis daugkartinę pakuotę, o užsakant maistą į namus atkreipti dėmesį į tvarias pakuotes siūlančius restoranus.

Pandemijos iššūkis

Vienas tokių verslų yra ir salotų ir žaliųjų kokteilių barus „Fresh Post“. Šiuos barus Vilniuje ir Kaune valdančios UAB „Burbuliukas ir Co“ direktorė bei savininkė Inga Tribuišienė sakė, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pandemija maisto pristatymo verslams ir restoranams tapo tikru aukso amžiumi, atkreipus dėmesį į tai, kiek maitinimo įstaigų buvo priverstos užsidaryti, galima daryti išvadą, kad tai tapo dideliu iššūkiu. „Mes esame verslas, todėl persiorientavimas buvo privalomas. Ankstesnis įdirbis, sukurtas baro konceptas su pakuote, kuri yra unikali savo konstrukcija ir pritaikyta išsinešti, mums atnešė sėkmę. Žinoma, vien tik pakuotės sąskaita tokia sėkmė nebūtų įvykusi. Prie to prisidėjo ir maisto gaminimas vos tik klientui užsisakius, žaliavų tiekimas kiekvieną dieną bei atsakingas darbuotojų požiūris į maisto ruošą. Startavę prieš 4 metus tikrai tokio iššūkio nesitikėjome, bet šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad mes jį įveikėme. Remiantis statistika, mūsų grįžtančių klientų ratą sudaro 80 proc, o iš to galime spręsti, kad viskas daroma teisingai ir nuosekliai.

Pagrindinis orientyras ir kliento segmentas buvo ir yra verslo centruose dirbantys darbuotojai, kurie patogiai čia ir dabar gauną salotų dėžutę. Pandemija parodė, kad ir klientas gana greitai persiorentavo ir pakeitė savo pirkimo įpročius, todėl mes dirbome su maisto platformomis kurios maistą pristatė į namus. Tai leido mus išgyventi, o kartu privertė kurti ir naują savo platformą. Manau, kad kokybė buvo mūsų sėkmės garantas“, – pasakojo „Fresh Post“ vadovė.

Klaidinanti informacija Atsižvelgdami į dabartinį laiką ir tai, jog šiuolaikiškas verslas privalo imtis tvarių sprendimų, „Fresh Post“ pristatė ir naują iš perdirbtų medžiagų pagamintą (žiūrėti į vizualizaciją žemiau), perdirbamų ir kompostuojamų pakuočių projektą, kuris buvo sukurtas konsultuojantis su ekspertais ir atliekų tvarkytojais. Kaip pasakojo „Fresh Post“ tvarių pakuočių vystymo konsultantas Juozas Baranauskas, naujas pakuočių projektas yra susijęs ne tik su tvaresne pakuote, tačiau ir vartotojų edukacija. Klientams interaktyviai tiek pačiame bare, tiek internetinėje erdvėje pasitelkiant vizualus pateikiama, kokios medžiagos naudojamos pakuotei pagaminti, kodėl tokie sprendimai yra naudingesni gamtai bei atsakoma į vartotojų klausimus. „Kurdami naują pakuotę įsitikinome: norint veiksmingų pokyčių – jie turi būti radikaliai skaidrūs“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, jog tvarumas šiandien yra tapęs ne mada, o būtinybe.

Salotų baro atstovai pasakojo, jog šiandien tvarumas yra apipintas ir galybe mitų. Su tuo jie susidūrė ir patys, kuomet manė, jog senosios jų pakuotės yra lengvai perdirbamos. Tačiau pabendravus su ekspertais paaiškėjo, jog senosios salotų dėžutės yra tik teoriškai perdirbamos, tačiau realybėje to padaryti yra beveik neįmanoma. Konsultuojantis paaiškėjo, kad naudojamas kartonas yra padengtas plona plėvele, tad nors jie ir turėjo perdirbimą patvirtinančius dokumentus, tokios pakuotės galėjo būti perdirbama tik surinkus jų iki 100 tonų.

Siekiant tvaresnių sprendimų ir konsultuojantis paaiškėjo, kad kartais informacija apie tvarumą būna pagražinta ar net neatitinka realybės. „Nenorėjome prie to prisidėti ir tik dalintis skambiais reklaminiais šūkiais. Esame neabejingi taršai, todėl norėjosi pasitempti ir parodyti, kad „Fresh Post“ galvoja ne tik apie materialinius dalykus, bet išties siekia tvarios veiklos. Pasimokėme iš savo klaidų ir kalbėdami su specialistais, gamybininkais bei perdirbėjais praplėtėme turimas žinias. Išmokome, kad gaminti atsakingai – tai reiškia suprasti, jog pakuotė yra žaliavos, gamyba, logistika ir, galiausiai, atliekos, kurios vėl gali virsti naudingomis žaliavomis. Glaudžiai dirbome su „Smurfit Kappa“, kurie dalijosi savo žiniomis ir padėjo ieškoti medžiagos, geriausiai atitinkančios mūsų išsikeltus tvarumo ir funkcionalumo kriterijus“, – raštu pateiktame atsakyme paminėjo „Fresh Post“ tvarių pakuočių vystymo konsultantas.

Nauja pakuotė – visiškai kitokia Prieš kiek daugiau nei metus pradėję ieškoti tvaresnių sprendimų, šiuo metu „Fresh Post“ pristato naują pakuotę, kuri yra pagaminta iš kartono be plastiko plėvelės. Šis sprendimas visiškai pakeitė iki šiol naudojamas pakuotes. Medžiaga, iš kurios yra pagaminta naujoji pakuotė, pasižymi tuo, kad yra higieniškesnė už ankstesnę bei ypač tinkama naudoti pakuojant maistą, nes jos sudėtyje nėra aktyvuotos anglies, kuri apsunkintų perdirbimą, nes absorbuoja visus nešvarumus. Taigi, visos naujosios pakuotės dalys galės būti perdirbtos ar kompostuojamos, nepaisant to, kiek tokių pakuočių bus surinkta. Barų tinklo atstovai pasakojo, kad jų tikslas yra perdirbti tą dėžutės dalį, kuri nebus paliesta maisto produktų, o dalį, kuri liesis su maistu, kompostuoti. Visas šis projektas verslininkams užtruko apie 1,5 metus. Kartu jie tikina, jog tai nėra tiesiog geras darbas ar rinkodaros triukas. Tai atneša ir realią naudą verslui. Tvarūs sprendimai mažina taršą ir padeda tausoti mus supančią aplinką, o kartu verslui sukuria išliekamąją vertę.

„Fresh Post“ taip pat sutiko pasidalinti, ką jiems pavyko pasiekti versle, kai ėmėsi tvarių sprendimų. Tvari pakuotė padėjo 2450 eur sumažinti mokesčius, nauja medžiaga padėjo sumažinti išlaidas 15580 eur, o konstrukcijos optimizavimas išlaidas sumažino dar 13660 eur. Toks racionalus ir aplinkai draugiškas sprendimas leidžia perdirbti ir 20 t medžiagos, sutaupyti 98 t naujo plaušo, sunaudoti 13 000 kWh mažiau elektros ir 1 500 000 litrų mažiau vandens. Nors atsakingai ėmęsis tvarių pokyčių salotų ir žaliųjų kokteilių baras jau dabar žino, kad tai tapo naudingu sprendimu, jo atstovai tikina, kad tai nėra pabaiga ir šis darbas nėra baigtas. Norint priimti tvarius sprendimus maitinimo versle prireikia keisti gamybą, pakuotės medžiagas, logistiką bei rūšiavimo įpročius.

Išskiria ir programėlėje

Maisto pristatymo platforma „Wolt“ taip pat siekia prisidėti prie tvaraus verslo skatinimo ir, kaip sakė įmonės vadovė Baltijos šalims Liis Ristal, „Wolt“ programėlėje klientai visuomet gali matyti išskirtus Vilniaus restoranus, kurie plačiai naudoja aplinkai draugiškas pakuotes, kad klientai, kuriems tai rūpi, galėtų rinktis maistą iš šių restoranų ir kavinių.

„Svarbi tokio proceso dalis yra biologiškai skaidžių pakuočių skaičiaus didinimas ir daugkartinio naudojimo maisto taros sprendimų kūrimas. Turime glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje – su vyriausybe, restoranais ir pakuočių tiekėjais – tam, kad galėtume pasiūlyti ir naudoti patys veikiančius sprendimus. Pramonė jau keičiasi, tačiau šioje srityje dar reikia laiko tam, kad galėtume naudotis paprastais, bet tvariais sprendimais. Vis dar trūksta informuotumo apie alternatyvas, kai kurios iš jų vis dar labai brangios, o kai kurios dar negali būti taikomos masiškai. Sąmoningumas aplinkai reikalauja, kad kiekvienas prisidėtume prie poveikio, susijusio su vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimu, mažinimo. Visiškai be plastiko naudojamų produktų pakuočių sprendimai dar tik kuriami, todėl efektyvus šių atliekų perdirbimas tebėra vienintelis veiksmingiausias būdas mažinti žalą aplinkai“, – kalbėjo L. Ristal. Išpopuliarėjusi maisto į namus pristatymo kultūra pakeitė ir klientų įpročius. L. Ristal pasakojo, kad tapo įprasta į namus gauti ne tik norimą patiekalą, tačiau kartu ir gėles, maisto produktus, dovanas, elektronikos prekes ar kt. Na, o atsakingai į verslą žiūrėdami verslininkai sako, kad kartu jaučia pareigą kolegas ir partnerius skatinti tvarių sprendimų imtis jau dabar.