• Įvertinant vis labiau didėjančias užsikrėtimo COVID-19 rizikas ir Vyriausybės patvirtinus sprendimus dėl karantino griežtinimo Lietuvoje, prašome Jūsų atidėti savo atvykimus į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
  • Jei vis tik nuspręsite vykti į aikšteles, siekiant apsaugoti Jūsų artimuosius, Jus ir mūsų darbuotojus, primename, kad privalote griežtai laikytis reikalavimų ir aptarnavimo tvarkos, kurie pateikti ČIA.
Tikimės visų supratimo ir pagalbos. Saugokite save ir kitus. 

Pandemijos laikotarpiu: darbuotojai ir klientai susiduria su iššūkiais

Pandemija pareikalavo pokyčių visose gyvenimo srityse. Ne išimtis ir atliekų tvarkymas, be kurio normalios buities neįsivaizduojame. Viena iš paslaugų, kuri vyksta nenutrūkstamai – atliekų priėmimas didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Pandemijos metu apsilankymas stambiagabaričių atliekų aikštelėje rekomenduojamas tik esant būtinybei, tačiau jei visgi nusprendėte ten vykti, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kad būtų išvengta nesusipratimų. Apie tai pasakoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Gamybinio proceso tarnybos vadovė Jolita Šalkauskienė.

Veikla nesustoja

Prasidėjus pandemijai, paskelbus karantiną ir jam tęsiantis jau beveik metus laiko Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių veikla nebuvo stabdoma. Dar daugiau – nepaisant visų judėjimo apribojimų, aikštelių darbuotojai sulaukė didesnio nei prieš tai buvusiais metais lankytojų ir, atitinkamai, jų pristatomų atliekų srauto. „Nors ir pandeminiai metai, bet aikštelėse mūsų teikiamų paslaugų poreikis išaugo ženkliai. 2019 m. aikšteles apsilankė 85 tūkst. gyventojų, o 2020 m. – jau 116 tūkst. gyventojų. Šiais metais nuo gegužės mėn. lankytojų skaičius išaugo beveik dvigubai nuo 6 iki 11,5 tūkst per mėn. Ir tik gruodžio mėn. vėl sumažėjo iki 6,4 tūkst.“, – išskiria specialistė. Pasak J. Šalkauskienės, Vilniaus regione esančiose aikštelėse 2019 m. buvo surinkta 12,7 tūkst.tonų rūšiuotų atliekų, o 2020 m. jau apie 18 tūkst. tonų, t.y. surenkami kiekiai išaugo virš 40 procentų. Daugiausiai vilniečiai pristatė šio tipo atliekų: didelio gabarito (baldų) atliekų, statybos ir griovimo atliekų, padangų. Kaip pastebi VAATC atstovė, tai, kad suteiktų paslaugų apimtys taip ženkliai augo, galima paaiškinti dėl pandemijos nustatytais apribojimais: „Jei dėl karantino kai kurių dalykų buvo atsisakyta, tai aikštelių paslaugų poreikis augo nepaisant visų judėjimo apribojimų bei raginimų atsisakyti nebūtinų paslaugų. Atliekų tvarkymui tokie raginimai neturėjo įtakos – atvirkščiai, pandemijai sulėtinus gyvenimo ritmą žmonės daugiau laiko praleisdami namie tvarkėsi savo buitį, atitinkamai augo ir poreikis atsikratyti statybų atliekomis ar nereikalingais daiktais.“

Iškilę iššūkiai išsprendžiami

Kartu su didėjančiais gyventojų bei jų pristatomų atliekų srautais, pandemija pareikalavo ir pokyčių organizuojant veiklą aikštelėse, kuriais siekiama apsaugoti tiek lankytojus, tiek ir darbuotojus, kuriems susirgus aikštelių veikla būtų apsunkinta arba būtų visai sustabdyta. Daugelis jų nesiskiria nuo įprastai šiuo metu taikomų – būtina laikytis visiems žinomų saugumo priemonių – dėvėti medicininę kaukę, pirštines, laikytis saugaus atstumo nuo aikštelės darbuotojo, o už mokamas paslaugas atsiskaityti banko kortele. Kartu, stengiantis kuo labiau apsaugoti aikštelių darbuotojus, buvo įvestos ir papildomos saugos priemonės. „Siekiant apsaugoti savo darbuotojus ir maksimaliai vengti galimybių platinti virusą sustabdėme stotelių „DĖK’ui“ veiklą, taip prioritetą teikdami atliekų, kuriomis gyventojai siekia atsikratyti, surinkimui. Tuo pačiu nusprendėme, kad aikštelėje vienu metu gali būti tik vienas lankytojas bei nustatėme karantino laikotarpį atitinkančias bendravimo su lankytojais taisykles. Informacija apie tai buvo patalpinta mūsų tinklapyje, iškabinti pranešimai pačiose aikštelėse“, – sąmoningai elgtis prašo J. Šalkauskienė.

 Kaip ji atskleidžia, šios priemonės duoda rezultatą – per visą karantino laikotarpį virusu užsikrėtė tik vienas aikštelės darbuotojas, kuris savalaikiai buvo izoliuotas ir tai nesutrukdė aikštelių veiklos. Tačiau šios priemonės lėmė ir tam tikrus nepatogumus gyventojams, kurie neretai priversti luktelėti eilėse. „Deja, tenka apgailestaujant pripažinti, kad kai kuriose aikštelėse susidaro eilės. Jau iki karantino didžiausią krūvį turinčiose aikštelėse buvo padidintas operatorių skaičius, nuolat tobuliname klientų aptarnavimo procesus, tačiau pandemijos nulemti saugos reikalavimai neleidžia veikti greičiau, tad belieka tikėtis gyventojų supratimo“, – dalijasi J. Šalkauskienė.

Pastebima, kad didžioji dalis gyventojų suvokia situacijos rimtumą, tačiau susiduriama ir su nelabai suprantančiais ar vertinančiais rizikas, kylančias dėl COVID-19 viruso. „Konfliktinių situacijų kyla nedaug, bet į jas reaguojame ir vertiname atsakingai, analizuojame, kur galėtume tobulinti savo veiklą. Tačiau atsiranda gyventojų, kurie nesupranta ne tik to, kodėl karantino laikotarpiu į aikštelę gali įvažiuoti tik vienas lankytojas, bet ir to, kodėl reikia laikytis atstumų ar dėvėti kaukes. Tiesa, tai tik paskiri atvejai. Iš kylančių konfliktinių situacijų peršasi išvada, kad dalis lankytojų nevertina ir negerbia atliekų tvarkytojų darbo, tačiau visgi norime pasidžiaugti, kad dauguma elgiasi pagal rekomendacijas ir laikosi bendrosios tvarkos“, – teigia specialistė.

 Aptarnavimo kokybė priklauso ir nuo gyventojų

Atliekų tvarkytojai atkreipia dėmesį ir į priemones, kurių aikštelių lankytojai gali imtis siekdami kuo sklandesnio ir greitesnio aptarnavimo. Pirmasis patarimas – atvežti jau išrūšiuotas atliekas.
 „Aikštelėse priimamos tik išrūšiuotos atliekos – to reikalauja teisės aktai, bet žymiai svarbiau tai, kad tik išrūšiavus atliekas atsiranda galimybė jas perdirbti. Kai žmonės atvažiuoja neišrūšiavę atliekų, rūšiavimas aikštelėje užtrunka, kas lėtina aptarnavimo laiką. Net, jei vežate sofą ar kitą baldą, tai turi būti išrinkta – tik taip gali vykti operatyvus procesas, kuris užtikrins, kad nesusidarys laukiančiųjų eilės“, – pabrėžia VAATC atstovė.
Kitas svarbus aspektas – tai atvykimo laikas. Kiekvienais metais didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės tampa vis populiaresnės – lankytojų srautas kasmet didėja keliasdešimt procentų. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl prie kai kurių aikštelių, tam tikrais laikotarpiais, ypatingai šiuo metu, gali nusidriekti laukiančiųjų eilės. Savaime suprantama, kad tokia problema dar opesne gali tapti tam tikru laiku, pavyzdžiui, šeštadienio popiečio valandomis. Norint pasirinkti tinkamiausią laiką apsilankymui, apie „piko“ valandas galima sužinoti aikštelių veiklai skirtame puslapyje: www.vaatc.lt/aiksteles/
 Siekiant apsaugoti aikštelių klientus nuo laukimo eilėse, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) siūlo pasinaudoti ir aptarnavimo laiko rezervavimo sistema: www.vaatc.lt/rezervacija. Ši sistema leidžia rezervuotis atvykimo laiką keturiose aikštelėse (Vilniaus mieste Pramonės g. 209S; Vilniaus rajone Grikienų kaime; Vilniaus rajone Vėliučionių kaime; Lentvario mieste Trakų g. 1A). Kaip teigia VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovė J. Šalkauskienė, ši rezervavimo sistema yra pakankamai populiari, todėl planuojama ją plėsti. Informacija apie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles yra skelbiama tinklapyje www.vaatc.lt, „Atliekų kultūros“ feisbuko profilyje, taip pat iškabinta skelbimų lentose pačiose aikštelėse – dedamos pastangos, kad gyventojus lengvai pasiektų visos naujienos. Primintina, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių Vilniaus regione galite rasti net 18. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje priimamos šios atliekos: baldai (išardyti); tekstilės gaminiai (neužteršti pavojingomis medžiagomis: tepalais, dažais ir pan.); buitinė technika; lengvųjų automobilių padangos; perdirbimui į antrines žaliavas tinkamos atliekos (stiklas, plastmasė, metalas, popierius ir kartonas); statybinės ir griovimo atliekos (surūšiuotos butų remonto ir sodybų tvarkymo atliekos).