Sąvartynas Vidugirių k. 3, Vievio sen., Elektrėnų sav. , aikštelės https://www.vaatc.lt/aiksteles/ bei stotelės DĖK’ui https://www.stoteledekui.lt/ vasario 16 d. nedirbs.

Apie bendrovę 700DĖK'ui Sąvartynas Aikštelės MBA Kontaktai

Po grandiozinių švenčių mieste – kalnai šiukšlių: kokius sprendimus siūlo gerosios patirtys

Įsivaizduokite, į Kaziuko mugę sostinėje šiemet išeisite ne tik su telefonu rankose ir pinigine kišenėje: būtinai pasiimsite kelioninį puodelį gėrimams, daugkartinių maišelių pirkiniams ir iškyloms tinkančią lėkštelę bei įrankius, jei planuosite pietus įsigyti iš gatvės prekeivių. Realu ar neįmanoma? Pasiteiravome masinių renginių organizatorių ir atliekų tvarkytojų.

Keblu suplanuoti indų plovimą

Vienas iš Kaziuko mugės organizatorių Renaldas Gražys nelinkęs pasikliauti vien lankytojų sąmoningumu. Į tradicinę mugę iš visos Lietuvos ir aplinkinių šalių atvyksta apie pusę milijono žmonių, dalis įpratę rūšiuoti, dalis – abejingi, tad būtina ir sudaryti sąlygas išmesti bei išrūšiuoti atliekas.

„Nors ne pirmi metai judriausiose vietose įrengiame papildomų konteinerių mišrioms bei pakuočių atliekoms, žmonės nelinkę eiti iki jų – tuoj pat bando atsikratyti savo šiukšlių į nuolatines miesto šiukšliadėžes, kurios nėra pritaikytos rūšiavimui bei masiniams renginiams“, – pasakojo R. Gražys.

Kita viltis – prekybininkai, kurie mugės metu įsikurs net 1400 vietų Vilniaus senamiestyje. Mugės organizatoriai ragina amatininkus ir kitus prekiautojus atsakingiau rinktis pakuotes savo gaminiams bei maisto produktams, nors žino – pasakyti lengviau nei padaryti. Tai jie patyrė patys, prieš kelerius metus pasiūlę lankytojams už simbolinį mokestį įsigyti daugkartinius suvenyrinius puodelius gėrimams, kaip tai praktikuojama, pavyzdžiui, per futbolo varžybas Vokietijoje ar kalėdines muges Austrijoje. Skirtumas tas, kad tara dažniausiai siejama su viena gėrimų rūšimi, pavyzdžiui, alumi futbolo varžybose ar karštu vynu žiemos mugių metu.

„Problema ta, kad tokio mąsto renginiuose sudėtinga užtikrinti taros higieną visuose viešojo maitinimo taškuose. Reikėtų ne kartą puodelius surinkti, išvežti plauti ir grąžinti į mugę. Tokias iniciatyvas lengviau sėkmingai įgyvendinti mažesniuose renginiuose“, – mintimis dalinosi R. Gražys.

Valgomi gėrimų puodeliai pasiteisino

Vienkartinius gėrimų puodelius kaip labiausiai akį rėžiančią atlieką, įvardija ir didžiausios vasaros mugės Lietuvoje – Jūros šventės – planuotojai. Jie pavydžiai žvelgia į sėkmingus daugkartinių puodelių už užstatą naudojimo pavyzdžius svetur, bet šio modelio Klaipėdoje bent šiemet dar neplanuoja pritaikyti.

„Visiems kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Net ir asmeninio puodelio naudojimas mugėje gana keblus, nes išgėrus kavos, iš to paties puodelio nebus malonu vėliau gerti girą, nesuteikus galimybės pakeliui puodelio išsiplauti“, – paaiškino jūrinių renginių koordinatorius Robertas Petraitis.

Su malonumu jis prisimena pastarojo kalėdinio laikotarpio renginius mieste, kurių metu išbandyti valgomi gėrimų puodeliai. Išgėrus kakavą ar kitą karštą gėrimą, vaflinį puodelį galima suvalgyti. Išmetus, jis greitai suyra kaip maisto atlieka.

„Aplinką tausojantys sprendimai švenčių metu žmones džiugina, kaip ir, pavyzdžiui, edukacijos, supažindinančios su atliekų tvarkymo naujovėmis. Lietuvių kultūra šiuo klausimu yra gerokai išaugusi, nenusileidžiame nei italams, nei ispanams“, – palygino R. Petraitis.

Perdirbti nėra svarbiausias tikslas

Patirties, kaip mažinti atliekų kiekius masinių renginių metu, uostamiesčio renginių planuotojai ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) komanda semiasi dalyvaudami projekte MINEV. Projekto partnerių susitikimai jau vyko Malagoje (Ispanija) bei Bolonijoje (Italija), planuojami vizitai į Krokuvą (Lenkija) bei Centrinę Makedoniją (Graikija).

„Malagoje veikia iniciatyva „Hilo Doble“, pakartotinai panaudojanti miesto renginių plakatus, spausdinamus ant drėgmei atsparios medžiagos. Iš jos siuvami dėklai dokumentams, akiniams, telefonams, planšetėms. Dalį įsigyja miesto savivaldybė kaip verslo dovanas bei suvenyrus.

Partneriai iš Krokuvos didžiuojasi renginiuose naudodami marškinėlius iš perdirbto plastiko. Visa tai svarbu, kaip ir užtikrinti sklandų susidariusių atliekų surinkimą bei išrūšiavimą, bet svarbiausia – siekti nesukurti atliekų. 90 proc. masinių švenčių metu susidarančių atliekų – pakuotės.

Viena idėjų, kurią galėtų pritaikyti maisto tiekėjai – vienkartinės lėkštės iš, pavyzdžiui, grikių masės. Patinka – suvalgai, ne – greitai suirs kaip maisto atliekos.

Reikšmingai vienkartinių puodelių naudojimą renginiuose sumažina tankus vandens „stotelių“ tinklas, suteikiantis galimybę vandens prisipilti į nuosavas gertuves.

Visgi pavienės iniciatyvos vargu ar sukels proveržį. Valstybės ar savivaldos institucijos, išduodamos leidimus masinių renginių organizatoriams, galėtų aukščiau kelti tvarumo kortelę“, – pabrėžė KRATC direktorės pavaduotoja Ramunė Šličienė.

Atliekų išvengti įmanoma

Prieš porą mėnesių Seime registruoti pasiūlymai dėl vienkartinės taros ribojimo masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose. Draudimas viešojo maitinimo paslaugą teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims masiniuose renginiuose parduoti ar dalinti vienkartinius plastikinius gaminius maistui ar gėrimams patiekti, pasak Seimo nario Kasparo Adomaičio, paskatintų kurti užstato sistemas ir lemtų tvaresnį vartojimą.

Kad tai – įmanoma, neabejoja aplinkosauginės iniciatyvos „CupCup“ bendraįkūrėja Valdonė Daugėlaitė. Organizacijos tikslas – teikti daugkartinio naudojimo puodelius festivaliams, renginiams, kavinių tinklams tam, kad pereitų prie uždaro ciklo veiklos modelių ir sumažintų susidarančių atliekų kiekį.

„Didžiausias renginys, kuriame sumanymą įgyvendinome – festivalis „Šaknys“, sutraukęs apie 5000 žmonių. Daugkartiniai puodeliai parduodami kartu su gėrimu, o vėliau superkami už tą pačią kainą bare. Tačiau grąžinti nebūtina – visuomet atsiranda norinčių daugkartinį puodelį pasilikti kaip prisiminimą iš renginio.

Manau, nėra sudėtinga įgyvendinti tokį modelį ir masiniuose renginiuose, tiesiog trūksta ambicijos, baiminamasi nuostolių, bet žmonės jau yra subrendę tokiam pokyčiui, tereikia gerai pasiruošti, aiškiai informuoti ir pavyks“, – įsitikinusi V. Daugėlaitė.