>>> STOTELĖ DĖK‘UI PILAITĖS pr.50 RUGSĖJO 17d. DIRBS iki 14.30

>>AIKŠTELĖ JAŠIŪNŲ K., ŠALČININKŲ R. DĖL TECHNINIŲ KLIŪČIŲ RUGSĖJO 18 D. DIRBS IKI 13.00 val.

>>> AIKŠTELĖSE REKOMENDUOJAME DĖVĖTI VEIDO KAUKES BEI LAIKYTIS  SAUGAUS ATSTUMO. STOTELĖSE DĖK‘UI VEIDO KAUKIŲ DĖVĖJIMAS PRIVALOMAS!

>> REZERVUOKITE APSILANKYMO LAIKĄ šiose aikštelėse www.vaatc.lt/rezervacija

>>> DĖL NEMOKAMO DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ IŠVEŽIMO PRAŠOME KREIPTIS Į VASA

Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Remontas mano, o atliekos – nebe?

Neretai šalia komunalinių atliekų konteinerių galima pamatyti po namų remonto likusias statybines ir kitas atliekas. Taip palikti seni baldai, mediena, dažai ir kitos medžiagos ne tik iškelia komunalinių atliekų tvarkymo kainas, bet tokie nelegalūs sąvartynai daugiabučių kiemuose blogina aplinkinių gyvenimo kokybę ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. Specialistai atsakė, kaip elgtis, jei po remonto liko atliekų ir ką daryti turint nedrausmingą kaimyną.

Tūkstančiai tonų atliekų, kuriomis netinkamai atsikratyta

Kaip pasakojo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Gamybinio proceso tarnybos vadovė Jolita Šalkauskienė, atliekas, kurias gyventojai išmeta prie konteinerių, surenka atliekų tvarkytojai ir pristato į VAATC aikštelę tvarkymui. Per mėnesį tokių atliekų paprastai surenkama nuo 150 iki 200 tonų. Dažniausiai taip paliekami baldai, elektros įranga, vonios įranga, remonto atliekos ir kt.

Namų ūkių remonto atliekų išmetimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius taip pat sukelia daug neigiamų pasekmių. Dažnu atveju į šiuos konteinerius metamos ir pavojingos atliekos – įvairūs dažų likučiai, skiedikliai. Tokias atliekas išmetus į mišrių atliekų srautą ir jas tvarkant mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, galiausiai jos patenka į sąvartyną šalinimui. Taip pavojingos atliekos užteršia susidarančias sąvartyne nuotekas – filtratą, kurio saugus aplinkai sutvarkymas dėl tokių atliekų tampa labai brangus ir sudėtingas.

Taip pat gyventojai į mišrių komunalinių atliekų srautą meta ir plytų, betono likučius, o jie gadina atliekų surinkimo konteinerius, rūšiavimo įrenginius, suplėšo rūšiavimo konvejerių juostas ir taip brangina visą tvarkymo procesą. Galiausiai už vieno teršėjo sukeliamus rūpesčius turi mokėti visi aplinkiniai. Tad pastebėjus taip besielgiantį ir savo statybines atliekas į komunalinių atliekų srautą metantį kaimyną reikėtų jį sudrausminti bei priminti, kad mišrus atliekų srautas nėra vieta tokioms atliekoms.

Gresia ir piniginės baudos

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnis numato, kad Savivaldybių tarybų patvirtintu atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eur. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, toks teršėjas gali gauti baudą nuo 140 iki 600 eur.

„Labai svarbu, kad remonto atliekos atsidurtų ten, kur jos tvarkomos tinkamai ir saugiausiu aplinkai būdu. Jei nusprendžiama susirasti tokių atliekų tvarkytojus ir išsikviesti, kad išvežtų atliekas, reikėtų pasidomėti, ar jie tikrai turi teisę tvarkyti ir ar atliekos bus tinkamai sutvarkytos.

Dėl neatsakingo atsikratymo atliekomis brangsta visa atliekų tvarkymo sistema. Tokioms atliekoms surinkti turi būti organizuojamas papildomas surinkimas, o tokiu būdu atsikratytos atliekos dažniausiu atveju yra nerūšiuotos ir jas po to išrūšiuoti taip, kad būtų galima nukreipti perdirbimui, yra sudėtingiau ir brangiau. Tad toks gyventojų elgesys ne tik kenkia estetiniam vaizdui, gamtai, bet sukuria papildomų išlaidų visiems, kurie moka rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą“, – kalbėjo VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovė J. Šalkauskienė.

Kenkia ir ateities kartoms

 Anot UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologės Miglės Kastėnės, svarbu gyventojus informuoti apie daromą žalą ir tai, kaip reikėtų teisingai atsikratyti statybinėmis atliekomis. Geriausiu susidariusios situacijos sprendimu specialistė įvardija žmonių švietimą.

„Gyventojai neretai galvoja, kad šalia konteinerio paliktos atliekos jau yra tinkamai sutvarkytos ir neva čia jų darbas yra baigtas. Tokiam požiūriui įtaką daro informacijos trūkumas apie tokio elgesio žalą gyventojams ir aplinkai. Pavojingoms statybinėms atliekoms šalia konteinerių ne vieta ne tik dėl to, kad tai sukelia nepatogumų jas tvarkant, bet viena iš labai svarbių priežasčių yra medžiagų patekimas į gamtą.
Patekusios į aplinką pavojingos atliekos (tokios kaip įvairūs skiedikliai, tirpikliai, dažai ir kitos po remonto darbų likusios atliekos) gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir taip pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Jų poveikis gali išlikti labai ilgai, o tai reiškia, kad jos gali užteršti ne tik dabartinės kartos aplinką, bet ir ateinančių kartų, todėl labai svarbu išskirti tokias atliekas iš bendro srauto ir pasirūpinti tinkamu jų utilizavimu, o esant galimybei, rinktis kuo mažiau toksiškas priemones“, – apie pavojus sveikatai priminė specialistė.

Pavojus pavojingoms cheminėms medžiagoms patekti į dirvožemį nedingsta ir atliekas išmetus tiesiog į komunalinių atliekų konteinerį. Tai gali sukelti ir įvairias chemines reakcijas ar net gaisro pavojų. Pūvančios organinės atliekos skleidžia kvapą, kurį jaučiame, o tuo tarpu cheminių junginių daromos žalos galime nepastebėti, bet ji kur kas didesnė ir jaučiama tik vėliau.

Daugiabučių gyventojų problema?

Tai, kad gyventojai neretai netinkamai palieka statybines atliekas ar baldus, patvirtina ir „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė, kuri taip pat pastebėjo, kad nors gyventojų įpročiai pamažu keičiasi ir vis didesnė visuomenės dalis savo atliekas rūšiuoja, netinkamų atliekų konteineriuose ar šalia jų randama dar gana dažnai.

„Šalia konteinerių dažniausiai paliekamos remonto atliekos, kurios tiesiog netelpa įmesti pro siauras konteinerių angas. Pavyzdžiui, dažnai randama vonios keramika, dailylentės, kiliminė grindų danga, parketlentės. Būna, kad į konteinerius ar šalia jų sukraunami maišai su betono, plytų, plytelių likučiais, pustuščiai dažų kibirai ir pan.

Popieriaus konteineriai taip pat nėra skirti čia išmesti likusius ar senus tapetus, o pakuočių konteineriuose neturėtų būti plastikinių dailylenčių, langų stiklo ir kitų panašių atliekų. Prie konteinerių paliktų statybinių ir remonto atliekų paimti negalime. Nors daliai žmonių vis dar atrodo, kad į šiukšliavežę galime sukrauti viską, taip nėra. Buitinės, pakuočių atliekos, žaliosios ar statybinės atliekos turi būti surenkamos atskirai ir negali būti maišomos tarpusavyje. Šalia konteinerių paliktos atliekos trukdo juo ištuštinti ir reikalauja daugiau laiko, todėl nukrypstama nuo maršruto aptarnavimo grafiko“, – pasakojo specialistė.

Ši problema, anot pašnekovės, ypač kartojasi daugiabučių namų kvartaluose. D. Skrupskelienė svarstė, jog dalis gyventojų gali vis dar nežinoti, kaip tinkamai elgtis su atliekomis, o kitiems, kurie netvarkingai palieka savo atliekas, galbūt trūksta sąmoningumo. „Nuosavų namų savininkai savo valdose tvarka rūpinasi patys, todėl savo kiemuose nedergia. Tačiau daugiabučių kvartaluose asmeninės gyventojų atsakomybės bendrose erdvėse pritrūksta.

Dalis jų mano, kad tvarka privalo pasirūpinti vežėjai ar savivaldybė, tačiau tvarka prie konteinerių priklauso ir nuo gyventojų. Juk atliekų kalnai neatsiranda iš niekur. Juos suneša patys gyventojai. Vilniaus atliekų tvarkymo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad prie konteinerių draudžiama palikti bet kokias atliekas. Ne išimtis ir statybinės atliekos. Jas gyventojai turėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba samdyti vežėjus, turinčius teisę tvarkyti statybines atliekas. Tuomet visi galėsime džiaugtis tvarkinga aplinka ir švariais kiemai“, – pabrėžė D. Skrupskelienė.

Situaciją pakeistų gamintojo atsakomybė?

Netinkamai paliktos atliekos sugadina ir rūšiavimo įrangą bei kelia pavojų rankomis jas rūšiuojantiems darbuotojams. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius Ramūnas Juodėnas pastebi, kad dėl neatsakingo atsikratymo po remonto likusiomis atliekomis visi gyventojai patiria nuostolių, nes kiekvienas įrangos gedimas tiesiogiai daro įtaką atliekų tvarkymo įkainiams.

„Netinkamai išrūšiuotos atliekos kelia pavojų ne tik rūšiavimo įrenginiams, bet ir darbuotojams. Kadangi, atliekų rūšiavimas vykdomas ne tik mechanizmų pagalba, bet ir rankiniu būdu, į mišrų srautą išmestos pavojingos atliekos, tokios kaip dažų pakuotės, slėginiai indai, tirpikliai ir kt. kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai.

Toksiškos medžiagos gali skleisti garus, kurie turi neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Įvairios pavojingų atliekų pakuotės, kurios gali prakiurti arba dužti yra pavojaus šaltinis, nes išsiliejus kenksmingoms medžiagoms gali susidaryti sprogi aplinka ir kilti gaisro pavojus“, – mintimis dalijosi R. Juodėnas.

Specialistas svarstė, kad išeitimi čia galėtų tapti gamintojo atsakomybės principas. Vadovaujantis šiuo principu tokių atliekų sutvarkymu, surinkimu ir gyventojų švietimu būtų pasirūpinta dar prieš išleidžiant produktą į rinką. Tai gamintojus priverstų ne tik atsakingiau žiūrėti į savo parduodamą prekę, bet nuo vartotojų pečių nuimtų ir galį atsakomybės.

Kol kas ši taisyklė galioja tik kalbant apie įvairių gaminių pakuotes. Jau seniai žinoma, kad pakuočių tvarkymas yra gamintojo atsakomybės sritis, nes būtent gamintojas atsako ir privalo finansuoti pakuočių surinkimą ir tvarkymą. Už po pasinaudojimo preke likusios pakuotės tvarkymą pirkėjas visada sumoka jau pirkdamas prekę. Tačiau kalbant apie remonto atliekas ir senus baldus, situacija kol kas yra paliekama patiems pirkėjams ir jų sąžinei.

Situaciją lengvina tik atliekų surinkėjai ir tvarkytojai, kurie nuolat pateikia įvairius būdus, padedančius greičiau ir lengviau sutvarkyti atliekas, informuoja apie tai, kur galima palikti po remonto likusias priemones ar nebenaudojamus baldus.

Kur dėti nereikalingas medžiagas po remonto?

Netinkamas naudoti medžiagas ar baldus, pasibaigus namų remontui, galima nuvežti į didelių gabaritų surinkimo aikšteles:

Nebereikalingas tačiau tinkamas naudoti medžiagas ar baldus galite palikti ir dalijimosi daiktais stotelėse:

  • Utenos regione 5 dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės“ https://uratc.lt/dalinkimes-daiktais/ (Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Ignalinoje ir Molėtuose)
  • Klaipėdos miesto Tilžės g. 66A didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėje veikia daiktų keitimosi punktas – laikinai sandėliuojami baldai, buities reikmenys, kuriuos galima pasiimti nemokamai. Daiktus dovanoti galima ir nuotoliniu būdu, nuotraukas ir aprašymus įkėlus į https://mano.kratc.lt/exchange
  • Šiaulių regione atsakingo vartojimo idėją palaiko „Daiktų kiemas“ http://www.sratc.lt/daiktu-kiemas/
  • (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse Šiaulių mieste bei rajone, Kelmėje, Pakruojyje, Radviliškyje, Joniškyje ir Akmenėje).
  • Panevėžio regione numatyta įrengti 10 punktų, kuriuose tinkami naudoti daiktai bus prikeliami naujam gyvenimui https://pratc.lt/
  • Vilniaus regione dalijimosi daiktais stotelės „Dėk‘ui“ https://www.stoteledekui.lt/

 Pastebėjus netinkamas atliekas prie komunalinių atliekų konteinerio paliekančius kaimynus, juos  reikėtų sudrausminti ir paaiškinti, kaip tinkamai atsikratyti atliekomis, kad jos nekenktų aplinkai ir  gyventojams.