Švaistyti nevalia: kuo „Geriausias iki…“ skiriasi nuo „Tinka vartoti iki…“

Šventės baigės, o valgių liko ir nemažai: kūčiukų, šakočių, mišrainių, padažų. Lengviausia tiesiog išmesti, bet neatsakinga. Maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į skurdo rizikos grupę, o kiekvienas šalyje vidutiniškai išmeta apie 60 kg maisto, kuris galėtų būti suvartotas. Naujausias Atliekų kultūros indeksas rodo, kad maisto kiekis mišrių atliekų sraute nuosekliai didėja. Tokia yra ir pasaulinė tendencija – maždaug trečdalis pagaminto saugaus ir tinkamo vartoti maisto keliauja į šiukšliadėžes. Tad kam būtų galima pasiūlyti šventinio stalo likučius?

Maistu dalinasi socialiniuose tinkluose

Matydama, kad visų kalėdinių valgių su šeima neįveiks, kaunietė Gintarė Kazakauskienė dviejų rūšių silkę su pagardais sudėjo į stiklainius, nufotografavo ir pasiūlė socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Maisto atiduotuvė”.

Tuoj pat pasipylė komentarai – vieniems maistas nuotraukoje pasirodė neestetiškas ir siūlė verčiau išmesti, kiti, priešingai, gyrė už norą dalintis.

Per pusvalandį, kol virė diskusija, Gintarei asmeniškai parašė susidomėjusi moteris ir atėjusi nurodytu adresu perėmė pasiūlytą silkę.

„Ta moteris ne pirmąsyk sureaguoja į mano pasiūlymus. Greičiausiai, gyvena netoliese, vyresnio amžiaus, neatrodo skurstanti.

Džiaugiuosi, kad keičiasi požiūris į dalinimąsi, ne tik daiktais, drabužiais, bet ir maistu. Dažnai atrodo, kad maistas būtinai turėtų atitekti gyvenantiems labai skurdžiai, bet jei matau, kad nebesuvalgysiu ir noriu atiduoti, man nėra jokio skirtumo, ar tuo maistu džiaugsis kaimynas iš kitos laiptinės, ar iš gretimo kiemo. Jei dovanoji, nereikėtų dirbti sekliu“, – pabrėžė G. Kazakauskienė, labiau nerimaujanti dėl maisto švaistymo mastų nei dėl piktų nepažįstamųjų komentatorių.

Toje pačioje grupėje tarpušvenčiu žmonės dalinosi kalėdiniu pyragu, tortais, saldainių bei sausainių pertekliumi, pyragėliais su grybais ir kitais šventiniais valgiais.

Dauguma kvietė sureaguoti skubiai, nes galiojimo laikas – itin trumpas.

Kokybės garantas – pasitikėjimas

Beveik 12 tūkstančių žmonių vienijanti „Maisto atiduotuvė“ – ne vienintelė vieta dalintis maistu socialiniuose tinkluose. Apie dovanojamus bei priimamus maisto produktus skelbiama grupėse „Food Sharing LT“, „Nemokamas maistas ir daiktai Tau“, taip pat grupėse, kur buriasi to paties miesto ar rajono gyventojai, pavyzdžiui, „Atiduotuvė Vilnius“, „Atiduotuvė Kaunas“.

Jurbarkietė Akvile Dabrišienė prie kelių iš jų prisijungė prieš metus ėmusi tvarkyti šaldiklį ir pamačiusi, kad dalis užsišaldytų produktų yra užsigulėję. Norinčių priimti atsirado ne vienas, tad pirmenybę jauna moteris teikė greičiausiai parašiusiam.

Taip pat sėkmingai Akvilė pasidalino keliais per vestuves dovanų gautais šakočiais, o prieš pat Kūčias – uogienėmis ir kitomis konservuotomis gėrybėmis.

„Augau matydama, kaip mano močiutė maisto perteklių atiduodavo netoliese gyvenusiai ligotai, sunkiai besiverčiančiai moteriai. Man irgi gera dalintis, skauda širdį pagalvojus, kad yra sunkiai besiverčiančių“, – kalbėjo A. Dabrišienė.

Namuose ruoštas uogienes, daržovienes, mėsos konservus gyventojai dažnai siūlo ir organizacijai „Maisto bankas“, tačiau ji gali priimti tik pramoniniu būdu paruoštus, ženklintus, aiškiai nurodytos sudėties gaminius.

„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių namuose gamintu ir nesuvartotu maistu dalinasi tarpusavyje, tiesiog pasitikėdami vieni kitais.

Priima ir pasibaigus galiojimo terminui

Labdarą maistu teikiantis ir su maisto švaistymu kovojantis „Maisto bankas“ iš gyventojų priima produktus nepažeistose, lengvai neatsidarančiose pakuotėse. Daugiausiai produktų gyventojai paaukoja akcijų prekybos centruose metu, tačiau gali pristatyti ir asmeniškai, atvykę į organizacijos padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose. Taip atkeliauja įvairios kruopos, makaronai, kava, arbata, saldumynai.

„Mes galime priimti ir tuos produktus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs ne ilgiau nei nurodo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – sakė M. Petronytė.

Pavyzdžiui, arbatą, kavą, javus, išskyrus avižas, ankštinius augalus, kietuosius saldainius, medų, sirupus, konservuotą maistą skardinėse bei stiklainiuose, fasuotus gaiviuosius gėrimus bei sultis galima aukoti labdarai metus nuo termino, nurodyto šalia žymos „Geriausias iki… “.

Du mėnesius nuo nurodytos datos skirti labdarai galima avižas ir jų produktų, padažus bei pagardus, aliejų, sausainius bei greitai gendančius įdarus, javainius, džiovintus vaisius, šokoladą, užtepėles, šaldytus maisto produktus.

Duoną, pyrago gaminius bei margariną praėjus ant pakuotės nurodytai datai rekomenduojama laikyti ne ilgiau nei 5 dienas.

Vytintą kumpį ar kietuosius sūrius – iki dviejų savaičių.

Visais atvejais svarbu įvertinti, ar nėra pakitęs produkto skonis bei kvapas, ar nėra pelėsio bei kenkėjų pėdsakų.

Acto, cukraus, druskos galiojimo laikas nėra ribojamas.

Išmetami nesugedę produktai

Šias rekomendacijas pravartu prisiminti ir neplanuojantiems aukoti, nes apie 10 proc. maisto atliekų kasmet yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu: pasižiūri, kad galiojimo terminas yra pasibaigęs ir išmeta, nors produktas tebėra tinkamas vartoti.

Įvairios vartotojų apklausos rodo, kad vis dar kyla daug keblumų skiriant tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“ reikšmes. Tikslią jų reikšmę įvardina vos apie pusė vartotojų Lietuvoje.

Užrašas „Geriausias iki…“ paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki…“ nurodytam terminui, produktai dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas.

Užrašas „Tinka vartoti iki…“ vartotojui nurodo, kad tai labai greitai gendantis maisto produktas, galintis per trumpą laiką sukelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Įprastai šiuo užrašu ženklinami švieži, atvėsinti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, pienas, mėsa, įskaitant maltą mėsą ir mėsos gaminius, žuvis ir jos produktai, nepasterizuotos vaisių sultys.

Tokių produktų reikėtų įsigyti tik tiek, kiek planuojama suvartoti artimiausiu metu.

Likučius verta panaudoti gaminant

Maisto atliekų problemą gilina ir nepakankami maisto likučių valdymo įgūdžiai, nors galimybių yra įvairių: suskirstyti perteklių porcijomis ir užšaldyti, užkonservuoti, sudžiovinti, panaudoti likučius kaip ingridientus gaminant naujus patiekalus.

„Likučius svarbu išsaugoti. Tai – ne tik tiems produktams išleisti pinigai, bet daug didesnė, globali problema, apie kurią ne kiekvienas pagalvoja.

Prieš skubėdami pirkti produktų naujiems patiekalams, pirmiausia pasižiūrėkime į šaldytuvą bei spinteles ir gaminkime įkvėpti likučių.

Pavyzdžiui, virtus ryžius, bulvinę balandą, sorų kruopas galime sutrinti su sunokusiais bananais, pagardinti trintomis uogomis, džiovintais vaisiais ir džiaugtis gardžiais pusryčiais. Kita idėja – daržovių bei sluoksniuotos tešlos likučius paversti prancūzišku pyragu: išsikepus tešlos krepšelį, įdaryti jį keptomis daržovėmis bei užpilti lęšiais, sutrintais su kokoso pienu. Labai skanu pavakariams su sultiniu“, – idėjų pažėrė augalinio maisto technologė Ona Jurkšienė.

Kita idėja – daržovių bei sluoksniuotos tešlos likučius paversti prancūzišku pyragu: išsikepus tešlos krepšelį, įdaryti jį keptomis daržovėmis bei užpilti lęšiais, sutrintais su kokoso pienu. Labai skanu pavakariams su sultiniu“, – idėjų pažėrė augalinio maisto technologė Ona Jurkšienė.

Visą pokalbį su šia maisto švaistymui neabejinga virtuvės šefe rasite „Atliekų kultūros“ kanale „Youtube“, o daugiau praktiškų maisto likučių panaudojimo idėjų – teksto pabaigoje.

Palikti prie konteinerio – prastas sumanymas

Su viltimi, kad nebereikalingi produktai pamaitins alkstančius, gyventojai prie konteinerių vis dar palieka supakuotų maisto produktų, nors tai – ydingas įprotis.

Greičiau nei vargstantys, juos pastebi ir ištąso gyvūnai, konteinerių aikštelės atrodo netvarkingai, o galiausiai dalis maisto su visomis pakuotėmis kaip neišrūšiuotos atliekos pakliūva į mišrių atliekų srautą. Atskirtos ir tinkamai išrūšiuotos, pakuotės būtų perdirbtos.

„Maisto išmetimas žalingas ne tik todėl, kad yra švaistomi aplinkos resursai, bet ir todėl, kad, maisto atliekų sutvarkymas kaip ir bet kurių kitų atliekų, reikalauja papildomų resursų. Pradėjus vykdyti atskirą maisto atliekų surinkimą, šias atliekas bus galima efektyviau apdoroti, kompostuoti ar, pavyzdžiui, iš jų išgauti dujas, taip pat atsiras galimybė didinti kitų atliekų perdirbimą. Dabar, joms susimaišius su mišriomis komunalinėmis atliekomis, užteršiamas visas atliekų srautas, todėl atrūšiuoti ir parengti perdirbimui skirtingas atliekų rūšis tampa labai sudėtinga“ – patikslina VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius.

45 proc. Vilniaus apskrities gyventojų sukurto mišrių komunalinių atliekų srauto sudaro biologiškai skaidžios atliekos. Beveik pusė iš jų yra maisto atliekos – apie 40 tūkst. tonų kasmet.

Iki 2024–ųjų visose Europos Sąjungos valstybėse taps privalu atskirai surinkti ir apdoroti maisto atliekas, nepriklausomai nuo savivaldybių dydžio.

Tai jau daroma penkiose Panevėžio regiono savivaldybėse iš šešių, surinktos atliekos yra rūšiuojamos bei kompostuojamos ir pamažu formuojasi gyventojų įprotis atskirti augalinės kilmės atliekas nuo kitų mišrių atliekų.

Kita išeitis – kompostuoti maisto atliekas savarankiškai arba pasidomėti, kompostavimo galimybe kaimynystėje ar netoliese esančiame ūkyje.

Pavyzdžiui, Trakų rajone įsikūrusio „Elnių SPA“ šeimininkai neprieštarauja, kad atvykusieji elniams atvežtų nebereikalingų vaisių, daržovių, duonos kepinių.

Ūkio įkūrėjos Rimos Janužytės teigimu, elniai patys atsirenka, kas jiems tinka: į citrusinius vaisius nė nepažvelgia, užtat godžiai ėda ananasus, melionus, bananus, mėgsta duoną ir pyragus.

Maisto likučių panaudojimo idėjos

• Bulvių košės perteklius tiks piemenų pyrago viršutiniam sluoksniui, dedamam ant mėsos ir daržovių pagrindo.
• Užsigulėjusios daržovės pravers gaminant troškinį ar daržovių sultinį.
• Kepto tuno ar lašišos gabalėliai suteiks pikantiškumo įprastoms salotoms.
• Avižinės košės likutis pagardins blynų, vaflių ar keksiukų tešlą.
• Apdžiūvusio batono ar pyrago riekelės, pamirkytos kiaušinio plakinyje ir apkeptos aliejuje, vėl taps purios ir gardžios.
• Pernokę vaisiai labai tinka plakiniams, glotnučiams, o užšaldžius formelėse virsta vaisiniais ledais.
• Besibaigiančio galiojimo grietinė praturtina padažus, o jogurtas kepiniams suteikia putlumo.
• Sojos ar kitų padažų likučius, atkeliavusius į namus su užsakytais valgiais, vėliau galima pritaikyti makaronams ar troškiniams pagardinti.
• Vyno likučiai tinka mėsos marinavimui, o užšaldyti ledo kubelių formelėse, vėliau akimirksniu pagardins padažą, sriubą ar troškinį.
• Apvytusios salotos atgauna traškumą 10-20 minučių įmerktos į labai šaltą vandenį su keliais griežinėliais citrinos.
• Po švenčių likusį kumpį naudinga susmulkinti ir panaudoti makaronų patiekalams, omletui ar namuose keptai picai pagardinti.
• Prieš šaldant maisto likučius verta juos suskirstyti porcijomis, kad vėliau nereikėtų atsišildyti per daug.