Vos prieš keletą savaičių įsigaliojo draudimas prekiauti vienkartiniu plastiku, o tai reiškia, kad iš parduotuvių lentynų turės dingti vienkartiniai iš plastiko pagaminti stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, oro balionų lazdelės, ausų krapštukai, puodeliai, lėkštės ir kt. Kol vieni prekybininkai sako, kad dar stengiasi išparduoti likučius, kiti socialiai atsakingų idėjų įgyvendinimo ėmėsi kur kas anksčiau.
Verslo atsakomybės stoka?
Prakalbus apie nuo šių metų liepos 3 d. įsigaliojusią direktyvą vienkartinio plastiko likučius verslininkai galės išsiparduoti ir vėliau, bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko gaminamus maišelius, tačiau Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičiaus tai vertina skeptiškai. Profesionalo teigimu, toks pokytis yra sveikintinas ir seniai lauktas, tačiau jau prieš keletą metų apie šią direktyvą žinoję verslai delsė ir kai kurie net įsigijo daugiau draudžiamų prekių, o dabar jų likučius tik išsiparduoda.
„Esu įsitikinęs, kad tai yra ilgalaikis pokytis. To reikėjo jau ir kur kas anksčiau. Kelio atgal nebėra ir beliko sulaukti, kada iš rinkos visiškai išeis plastikiniai produktai. Suprantu, kad verslams buvo duotas pereinamasis laikotarpis, bet ne paslaptis, kad daugeliu atveju verslas išnaudojo šią galimybę ir iš anksto apsirūpino plastikiniais šiaudeliais ir kitomis iš vienkartinio plastiko pagamintomis prekėmis. Neslėpkime, kad tokių verslininkų tikrai buvo, nors apie tai, kas laukė šiemet, buvo žinoma jau keletą metų.
Socialiai atsakingas verslas turėjo laiko visa tai išparduoti jau seniai. Daug kas priklauso ir nuo to, ar mes kaip vartotojai toleruosime tokį elgesį su mumis. Jei mums restorane atneštų purviną šakutę, turbūt išeitume, bet kodėl to nedarome gavę plastikinį šiaudelį? Tai – nepagarba klientui, kurios nereikėtų toleruoti“, – įsitikinęs pašnekovas.
T. Vaitkevičius pastebi, kad šie pokyčiai skatina atkreipti dėmesį ir į kur kas platesnę pakuočių gausos problemą. Statistika negailestingai primena, kad kartu su prekėmis Lietuvoje kasmet įsigyjama 192 tūkst. tonas pakuočių. Net 68 proc. jų yra išmetama kartu su buitinėmis atliekomis. Ir nors vis dažniau kalbama apie ekologiškesnį bei tvaresnį gyvenimo būdą, prekyboje realių pavyzdžių vis dar trūksta.
„Pastaruoju metu ekologija ir tai, ką reklamuoja verslai, labiau primena norą pasinaudoti šia tema reklamai, bet iš tiesų retas yra atsakingas ir savo verslu skatina tvarumo idėjas, tokias kaip apsipirkimas su savo pakuote ar galimybė rinktis tvarų įpokavimą. Tai neturėtų būti vienkartinė akcija“, – sakė VAATC vadovas.
Grėsmė ir gyvūnams, ir žmogui
UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Miglė Kastėnė pritarė T. Vaitkevičiui, jog plastikinių prekių reikėjo atsisakyti kur kas anksčiau. Gaminant plastiką yra naudojami dideli iškastinio kuro kiekiai, o tai daro neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Sunaudojamo ir gaminamo plastiko kiekiai kiekvienais metais auga, todėl svarbu atkreipti dėmesį, ar iš plastiko pagaminta pakuotė yra būtina, jeigu ne – pasirinkti draugiškesnę aplinkai alternatyvą.
Anot jos, bendras sunaudojamų pakuočių kiekis yra didžiulis, o didžiąją dalį jų visame pasaulyje sudaro ne visada perdirbamas plastikas. Vien tam, kad suirtų plastikinė pakuotė gali prireikti bent 200-500 metų.
„Turbūt visi esame matę vaizdą, kaip atrodo plastiko pakuotėmis nusėtos jūros ar vandenynai. Tai yra blogai ne dėl estetinio grožio. Užteršti vandenynai labai kenkia visiems jų gyventojams. Laikui bėgant plastikas veikiamas aplinkos veiksnių jūroje yra suskaidomas į mažesnes daleles ir ilgam „užsikonservuoja“ jūros dugne.
Neretai vandenyne gyvenantys organizmai smulkų plastiką palaiko savo maistu ir miršta arba per mitybos grandinę mikroplastikas patenka į mūsų organizmus bei daro neigiamą įtaką žmogaus sveikai“, – pastebėjo ekologė.
Pasiteiravus, kokių veiksmų galėtume imtis, norėdami jau dabar pristabdyti neigiamą įtaką ekologijai, specialistė atkreipė dėmesį, kad svarbiausia čia yra veiksmų imtis kiekvienam ir geru pavydžiu užkrėsti kitus, o galėdami rinktis turėtume pirmenybę teikti socialiai atsakingam ir tvarią pakuotę siūlančiam verslui. „Patarčiau visuomet stengtis rinktis produktus ar daiktus, kurie turi kuo mažiau pakuotės, atsisakyti maišelio, jeigu jums jo nereikia. Taip pat venkite į maišelį dėti vieną apelsiną. Juk jis išliks toks pat skanus ir nešamas tiesiog rankoje. Pirmiausia imkitės veiksmų, kad pakuočių jūsų namuose susidarytų kuo mažiau, o susidariusias tinkamai išrūšiuokite – taip padėsite joms nugyventi kitą gyvenimą“, – patarimais dalijosi M. Kastėnė.
Siūlo atsinešti savo pakuotę
Nuo 2019-ųjų veikiančiai parduotuvei „Be pakuotės“ vadovaujanti Inga Rudienė, kaip sufleruoja pats jos verslo pavadinimas, siūlo apsipirkti be papildomų pakuočių. Į jos parduotuvę pirkėjai skuba nešini savo tara. Šią verslo idėją ji perėmė iš buvusios parduotuvės savininkės.
Nors parduotuvės lentynose galima rasti ir neekologiškų prekių, I. Rudienė tikina, jog palaiko idėją gyventi tvariau bei nori žmonėms įrodyti, kad kasdienius produktus galima namo parsinešti ir nesukuriant papildomos krūvos pakuočių bei palaikyti žiedinės ekonomikos principus. „Viskas vyksta paprastai: pirkėjas į parduotuvę ateina nešinas savo indu, jį pasveria ir prisipildo norimais produktais. Aš atimu taros svorį ir gauname tik norimo produkto svorį, už kurį ir sumokama. Siūlome ir ekologiškas higienos priemones, maisto prekes ir kt“, – apsipirkimo modelį paaiškino verslininkė.
Ji pripažįsta, kad atsisakyti pakuočių šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač sunku. Žmonės itin priprato gyventi patogiai, pirkti akį traukiančias prekes, vartoti kuo daugiau. Nors atliekos ir išrūšiuojamos, ne visada pagalvojama, ar jos bus tinkamos perdirbimui. Visą tai, pašnekovės nuomone, lemia įpročiai ir noras gyventi patogiai, o kartu ir nemokėti brangiau. Pavyzdžiui, jei vienkartinis maišelis parduotuvėje siūlomas nemokamai, retas jo atsisako.
„Žinoma, visada yra žmonių, kurie supranta, kodėl svarbu gyventi tvariau, tačiau vasaros metu prekyba sekasi gana prastai. Galbūt žmonėms nusibodo ateiti su savo tara ir grįžo į didžiuosius prekybos centrus. Mes skatiname ne tik rūšiuoti, bet ir neturėti ką išrūšiuoti, o tai reikalauja ir laiko“, – nuogąstavo I. Rudienė.
Tvarumo idėjas prisijaukina ir dideli verslai
Pirmasis prekybos tinklas, pasiūlęs klientams atsinešti savo pakuotę į parduotuvę, „Rimi“ dabar ėmėsi ir „nulis atliekų“ politikos. „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas pastebėjo, nors projektas dar pradėtas neseniai ir veikia tik 6 parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, jau dabar pastebimi puikūs rezultatai.
Pirkėjai prekybos tinkle mielai renkasi kietuosius šampūnus ir muilus, o pirmąjį šių metų pusmetį visose trijose Baltijos šalyse „Nulis atliekų“ asortimentas padėjo sutaupyti 360 kilogramų plastiko, palyginti su analogiškų produktų įprastomis pakuotėmis. „Nulio atliekų“ projektas – natūrali šios strategijos seka. Jį galime laikyti mūsų vizija, kaip produktai turėtų būti pardavinėjami ateityje, kad poveikis gamtai būtų kuo mažesnis ir tuo pačiu, kad būtų skatinama žiedinė ekonomika ir edukuojami pirkėjai. Liudvikas Aleliūnas Taip pat organizacijos mastu esame išsikėlę du, su pakuotėmis susijusius tikslus. Planuojame, kad iki 2025 metų pabaigos visoms „Rimi“ privačios etiketės produktų pakuotėms bus naudojamas tik lengvai perdirbamas plastikas, o iki 2030 metų – jos bus pagamintos iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų“, – pasakojo L. Aleliūnas. „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas pastebėjo, kad perteklinių ir plastikinių pakuočių ateityje turėtume apskritai atsisakyti, nors tai ir nebus paprasta. Tai, kad pakuotėms yra naudojami įvairūs žvilgsnį traukiantys blizgučiai, kaspinėliai ir kt., ją daro neperdirbama. Vis daugiau verslų turėtų perimti tvarumo idėją bei pasistengti nepakuoti prekių, kurioms pakuotė nėra būtina bei suteikti klientui galimybę rinktis ir apsipirkti su savo pakuote ar gauti greitai suyrančią ir aplinkai draugišką pakuotę.
Kaip prisidėti prie pakuočių mažinimo idėjos?
• Pirkdami prekę pasiteiraukite, ar yra galimybė rinktis ekologišką pakuotę ar panaudoti savo jau turimą.
• Rinkitės prekes, kurios neturi papildomos pakuotės.
• Svarbu prisiminti, kad už pakuotės sutvarkymą sumokame pirkdami prekę,
todėl tai, kokia pakuotė mus pasiekia, yra verslo atsakomybė.
• Visos pakuotės turi būti išmetamos į pakuotėms skirtus konteinerius,
nepriklausomai nuo to, ar jos perdirbamos. Jei pakuotė pagaminta iš skirtingų
medžiagų, rūšiuojant ją reikėtų atskirti (pavyzdžiui, jei popierinė pakuotė
turi plastikinį indelį ar kamštį, reikėtų atskirti popierinę ir plastikinę jos
dalis).