Su vaikais apie tvarumą bei draugiškumą aplinkai reikia kalbėtis nuo mažų dienų. Tik taip užauginsime sąmoningą „Zero Waste“ kartą, kuriems atliekų rūšiavimas, saikingas vartojimas ir rūpinimasis gamta bus visiškai natūralus, kasdienis dalykas.
Skatina sąmoningumą ir naujus įpročius
Apie atliekų kultūrą su vaikais turi būti kalbama ne tik namuose, bet ir mokykloje – tokios nuomonės laikosi Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje „Zero Waste“ projektą inicijavusi tėvų komiteto narė Olga Kapustina. Projektas, gimęs iš noro suteikti vaikams kuo daugiau žinių apie šį judėjimą ir jo naudą, skiepyti naujus su tuo susijusius įpročius, sulaukė ne tik tėvų palaikymo, bet ir pačių moksleivių susidomėjimo. „Vaikai tikrai nemažai žino apie atliekų rūšiavimą ir neretai suaugusiems primena, kaip reikėtų atliekas rūšiuoti. Tačiau dažnu atveju daugelis galvoja, kad ties atliekų rūšiavimu „Zero Waste“ judėjimas ir sustoja, – pasakoja gimnazijoje veikiančio projekto iniciatorė. – Šių laikų kontekste su vaikais ypatingai svarbu kalbėtis apie besaikį vartojimą ir masinę gamybą, paaiškinti, kad norint būti madingu, nebūtina turėti šimto porų batų ar naujausio telefono. Todėl paskaitų metu su vaikais kalbame ne tik apie atliekų rūšiavimą, bet ir apie kitas „Zero Waste“ taisykles. Stengiuosi teorines žinias perteikti per įvairius pavyzdžius, paskatinti pačius moksleivius įsitraukti į diskusiją. Tikiu, kad „Zero Waste“ judėjimas gali išgelbėti mūsų pasaulį, todėl vaikus būtina edukuoti, gilinti jų žinias, raginti keisti įpročius bei rodyti pavyzdį savo draugams ir artimiesiems.“ Kaip pasakoja projekto iniciatorė, gimnazijoje siekiama visapusiškai rūpintis vaikų edukacija ir rodant tinkamą pavyzdį, pratinti moksleivius „Zero Waste“ idėjas įgyvendinti kiekvieną dieną. Tuo tikslu prieš kelis metus gimnazijos koridoriuose buvo pastatytos atliekų rūšiavimo dėžės bei atskira dėžė taromatuose priimamai tarai. Šiais metais kiekviename gimnazijos aukšte įrengtos knygų mainų bibliotekos, nemažai dėmesio skiriama „Zero Waste“ temai, o mokslo metų pabaigoje planuojama paskelbti konkursą, kurio užduotis – sukurti kažką įdomaus, pabrėžiančio „Zero Waste“ judėjimo svarbą mūsų planetai. „Gimnazijos direktorė Ruth Reches įsitikinusi, kad ugdanti pozityvų ir atsakingą mokinių požiūrį į aplinką, „Zero Waste“ politika tampa neatsiejama Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos dalimi. Tikimės, kad tokia tvarios gyvensenos vykdoma iniciatyva mūsų gimnazijoje padės mums užauginti atsakingus šios planetos gyventojus“ – sako Olga Kapustina. Projekto iniciatorė džiaugiasi, kad šiai dienai daugiau nei pusė gimnazijos klasių turėjo bent vieną paskaitą „Zero Waste“ tema, tačiau vien gimnazijoje vykstančiomis paskaitomis apsiriboti neketinama. Tvaraus gyvenimo būdo idėjomis besidomintys gimnazijos moksleiviai ketina dalyvauti ir jau visai netrukus vyksiančiame antrajame „Atliekų kultūros“ egzamine. Anot Olgos Kapustinos, tai – dar viena galimybė suteikti moksleiviams daugiau žinių ir motyvuoji juos įsitraukti į šią veiklą.
Idėja virto nacionaliniu projektu
Praėjusiais metais pirmą kartą rengtame „Atliekų kultūros“ egzamine sudalyvavo daugiau nei 10 000 dalyvių, šiais metais jų tikimasi dar daugiau. Kaip pasakoja projekto iniciatorius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius, „Atliekų kultūros“ egzaminas gimė iš noro plačiau skleisti žinią visuomenei apie sąmoningą atliekų tvarkymą ir rūpinimąsi savo aplinka, siekio sudominti kuo daugiau įvairaus amžiaus ar profesijų žmonių. Atliekų kultūros tema yra aktuali visiems, tad ir egzaminas skirtas visų amžiaus grupių bei profesijų atstovams. „Vienas iš „Atliekų kultūros“ egzamino siekių – edukuoti gyventojus ir juos visus suburti. Egzaminas ne tik leidžia pasitikrinti savo žinias, bet tuo pačiu ir skatina daugiau pasidomėti atliekų kultūra. Tuo tikslu egzamino puslapyje yra sukurtas žinynas, kurį žmonės gali paskaityti ruošdamiesi egzaminui ar tiesiog domėdamiesi atliekų kultūros temomis, o tai – tikrai labai plati ir kiekvienam aktuali sritis“ – sako projekto iniciatorius Tomas Vaitkevičius. Nepaisant to, kad šį projektą įgyvendina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, kitų regionų savivaldybės taip pat prisidėjo skatindamos savo gyventojus prisijungti ir dalyvauti egzamine. Šiais metais projekto partneriais tapo visi devyni Lietuvoje veikiantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai, taigi VAATC idėja virto bendru nacionaliniu projektu. „Labai džiugu, kad įgyvendindami „Atliekų kultūros“ projektą prioritetinį dėmesį skiriame visuomenės informavimui ir švietimui, kuris atliekų sektoriuje yra itin svarbus. Be abejonės, norint tinkamai tvarkyti aplinką ir atliekas, būtina infrastruktūra, atliekų tvarkymo įrenginiai ir kiti nuo to neatsiejami dalykai, tačiau pirmiausia turi atsirasti natūralus poreikis iš gyventojų pusės, juk viskas prasideda nuo gyventojų supratimo ir savimonės, – sako VAATC vadovas. – Džiaugiamės, kad jau praėjusiais metais kitų regionų savivaldybės noriai prisijungė prie projekto ir skatino savo gyventojus dalyvauti „Atliekų kultūros“ egzamine. Šiais metais projektą parėmė beveik visos savivaldybės, o VAATC organizuojamą renginį globoja Aplinkos ministerija. Mums tai yra didžiulis pripažinimas ir garbė.“ „Atliekų kultūros“ egzaminas, kaip ir atliekų tvarkymas – skirtas visiems – ir mokyklinukui, ir jo mokytojai, ir seneliams. Tad visi Lietuvos gyventojai jau šių metų balandžio 29 dieną kviečiami dalyvauti ir pasitikrinti savo žinias antrajame „Atliekų kultūros“ egzamine.