Pasitinkant Vilniaus gimtadienį – nemokamos dovanų kūrimo dirbtuvės!

Daugiau apie projektą ČIA

Apie bendrovę Sąvartynas Aikštelės MBA Klausimai – atsakymai Kontaktai

Sumažėjo maisto atliekų: auga sąmoningumas ar tuštėja piniginė?

Karas, pandemija ar stiprėjantis sąmoningumas – kas lėmė, kad su maistu ėmėme elgtis pagarbiau? Tokią tendenciją rodo mišrių komunalinių atliekų srauto tyrimo rezultatai, kuriuos skelbia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).

2022 m. pavasarį užfiksuotas geriausias rezultatas per visą stebėjimo laikotarpį – vienas regiono gyventojas išmetė 44,5 kg maisto atliekų per metus. Lyginant su prasčiausiu rezultatu (80,5 kg) prieš dvejus metus, maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose sumažėjo 45%.

Iššūkis – šventės ir svečiai

Vilnietį verslininką, visuomenininką, dviejų vaikų tėvą Tomą Sudavičių kalbiname prie didžiulio puodo makaronų su vištiena. Tai – pietūs katalikiškų šeimų bendruomenei, susirinkusiai į vasaros stovyklą Trakų rajone.

„Turbūt jau pastebėjote — maisto likučių beveik neturime. Į lėkštę verčiau įdedu mažiau nei per daug. Kam trūks, sugrįš. O tai, kas liks puode, pasiūlysime pavakariams ar per kitus pietus“, – sako T. Sudavičius.

Maždaug šešiasdešimties vilniečių valgis šešių dienų trukmės stovyklai suplanuotas iš anksto. Produktai nupirkti pagal planą, kurį sudarė stovykloje dirbanti patyrusi virėja.

Tačiau perkelti šį modelį į savo namus – nelengva užduoti ir pačiam Tomui, vienam iš stovyklos organizatorių.

„Geriausiai tausoti maistą padeda rutina ir saikinga įvairovė šaldytuve. Bet ne viskas einasi pagal planą: atrodo, pagaminai maisto šeimai 3–4 dienoms, užteks ir valgyti namuose, ir įsidėti pietums į darbą, o pakviečia kas netikėtai papietauti į kavinę ir geras atsineštas maistas lieka stovėti indelyje. O jei dar žmona paskelbia iškrovos dieną ar kuris iš vaikų nori kitokio maisto, likučių susikaupia nemažai.

Dar daugiau iššūkių šiuo klausimu kelia šventės ir svečiai. Pavyzdžiui, pas mus apsistojo ukrainiečių šeima. Nežinojau, kokį batoną jie mėgsta, tai nupirkau kelis skirtingus. Taip vienas, nesulaukęs dėmesio, galiausiai supelijo.

Gerai, kad kaimynas turi vištų, kurioms galima šiek tiek likučių atiduoti“, – džiaugėsi T. Sudavičius, kompostavimui tinkančias virtuvės atliekas siunčiantis į tam skirtą dėžę namo kieme.

Brangsta pietūs kavinėje

Sumažėję maisto atliekų kiekiai Vilniaus regione, kuriuos rodo tyrimo rezultatai, Tomo nestebina: produktų kainos sparčiai kyla, žmonės nuolat kviečiami aukoti stokojantiems, be to, pandemija pakeitė apsipirkimo įpročius.

„Anksčiau su kolegomis kasdien pietaudavome kavinėse, bet dabar dažniau atsinešame maisto iš namų. Kebabo kaina Benedikto turguje pakilo nuo 5,5 Eur iki 7,5 Eur. Su gėrimu jau kainuoja 9,5 Eur. Tai, natūralu, keičia įpročius.

Aukojimo įpročiai taip pat keičiasi. Paskutinįsyk prekybos centre pastebėjęs „Maisto banko“ savanorius pasiteiravau, kokių produktų labiausiai trūksta. Sako, vis mažiau atneša brangesnių produktų, pavyzdžiui, aliejaus. Tad jo ir nupirkau“, – pasakojo į įvairias labdaros ir paramos rinkimo akcijas įsitraukiantis T. Sudavičius.


Pokyčius pastebi ir organizacijos „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė – paramą gaunantys žmonės ėmė labiau vertinti maistą.

„Ankčiau jie buvo išrankesni: aliejų iš paramai skirto krepšelio paima, o duonos – ne. Arba neimdavo to, ką reikia ilgiau ar sudėtingiau gaminti, nes stokoja tokių įgūdžių. Dabar visas geras maistas yra paklausus ir vertinamas“, – sako M. Petronytė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skursta kas penktas šalies gyventojas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kas kiekvienas ES gyventojas vidutiniškai išmeta apie 173 kg maisto per metus, Lietuvoje kiekvienas – vidutiniškai po 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Dėmesio centre – pigesni produktai

Prekybininkai teigiamus pokyčius maisto atliekų klausimu sieja su pasikeitusiais apsipirkimo įpročiais ir augančiu vartotojų sąmoningumu.

„Pandemija mūsų klientus išmokė pirkti racionaliau: rečiau, didesniais kiekiais ir pagal iš anksto numatytą sąrašą. Šis įprotis išliks dar ilgai.

Kur kas dažniau perkami šaldyti produktai bei galiojantys ilgiau. Nuo pandemijos pradžios populiarios tapo supakuotos duonos, mažiau perkama ką tik iškeptos nesupakuotos.

Prasidėjus karui pirkėjai aktyviau ieško pigesnių produktų, patrauklesnių akcijų“, – vardino prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Bendrovės „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas džiaugiasi, kad pirkėjai naudojasi galimybe su nuolaida įsigyti trumpesnio galiojimo produkcijos, darbo dienos pabaigoje nukainuotų šviežių duonos gaminių ar ženkliai pigesnių netobulų vaisių ir daržovių rinkinių.

Tai padeda pardavėjams neišmesti produkcijos, o pirkėjams – sutaupyti.

„Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad 80 proc. žmonių, namuose išmetančių maistą, arba perka per daug, arba pasigamina per daug. Jiems rekomenduoju puikią maisto konservavimo priemonę – šaldymą.

Pastangos vertinamos septynetu

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro komanda pagal Aplinkos ministerijos nustatytą metodiką mišrias komunalines atliekas tiria nuo 2017-ųjų.

Stebimos trys atliekų grupės, patenkančios į mišrių komunalinių atliekų konteinerius: maistas (biologiškai skaidžios atliekos), pakuotės ir tekstilė.

Jos pasirinktos neatsitiktinai. Atskiras šių atliekų tvarkymas yra numatytas žiedinės ekonomikos tiksluose.

Kiekvieną metų ketvirtį apibendrinami ir skelbiami duomenys padeda gyventojams įsivertinti ir pamatyti, kaip keičiasi jų rūšiavimo įpročiai. Šį ketvirtį gyventojų pažangos indeksas rūšiuojant atliekas – 7.

„Maisto atliekų sumažėjimą sraute stebime nuo pirmojo visuotinio karantino pradžios. Darbas iš namų ir apsipirkimas internetu, o dabar – karas Ukrainoje, akivaizdu, turėjo tam įtakos.

Kur kas didesnė bėda šiuo metu yra pakuočių atliekos. Jų 2020-ųjų pavasarį buvo kiek sumažėję, tačiau vėliau žmonės atsipalaidavo ir primiršo pagrindines rūšiavimo taisykles ir nebereikalingas pakuotes sviedžia į mišrių atliekų konteinerius.

Per dvejus metus neišrūšiuotų pakuočių kiekis mišrių atliekų sraute padidėjo ketvirtadaliu. Tragedija. Džiaugtis nėra kuo – pakuočių atliekų kiekis nuolatos auga ir 2022 m. pavasarį pasiekta 129,3 kg reikšmė.

Tikimės, kad planuojami pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pokyčiai ateityje leis pagerinti pakuočių atliekų tvarkymo sistemos komponentų veiklą, tačiau raginame ir gyventojus bei įmones nepamiršti atliekų rūšiavimo“, – kviečia aplinkosaugos specialistas M. Banaitis.

O iššūkis susitvarkyti pakuočių atliekas tik didės, prognozuoja prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė V. Budrienė.

Sveriamos prekės tampa vis mažiau patrauklios pirkėjams nei iš anksto supakuotos, pradedant sausainiais, džiovintomis gėrybėmis, mėsa ir baigiant vaisiais bei daržovėmis, įskaitant obuolius ir pomidorus. Tai pastebima visoje Europoje.

„Ne, žmonės nepirks nesupakuoto maisto. Pirks tik daugiau supakuoto. Taip tvarkingiau, saugiau, patogiau. Ir patys prekybos tinklai dėl darbuotojų trūkumo ilgainiui eis supakuoto maisto kryptimi. Prieš vėją nepapūsi. Dėl to taip svarbu kalbėti apie tinkamo rūšiavimo svarbą“, – pabrėžė V. Budrienė.

5 priminimai, kaip siekti pažangos tvarkant namuose susidarančias atliekas:

Maisto likučius panaudokite kaip ingridientus ruošiant naujus patiekalus: troškinius, picas, mišraines.

Tinkamą vartoti maisto perteklių užšaldykite, nebetinkamą – jei yra galimybė meskite į tam skirtus konteinerius arba kompostuokite.

Žyminčiais pavojingumą ženklais nepažymėtas pakuotes rūšiuokite į stiklo, plastiko ir popieriaus atliekoms skirtus konteinerius, prieš tai jas išardę ir pašalinę maisto likučius. Tokiais ženklais pažymėtas pakuotes pristatykite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Jei dvejojate dėl pakuotės sudėties, meskite ją į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį.

Švarią tekstilę išmeskite į specialius konteinerius arba pristatykite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.